Bendrąją pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą nustatantis Europinio lygio reguliavimas galioja jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojo ir su juo susiję lokalūs teisės aktai – Pakeitimo vertybiniais popieriais (sekiuritizacijos) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei susiję įstatymų pakeitimai. Naujas reguliavimas įneša daugiau aiškumo ne tik kredito įmonėms, bet ir ne bankinio sektoriaus žaidėjams, kurie siekia pritraukti investicijas ir finansuoti savo projektus ne tik bankinio sektoriaus įmonėms bet ir verslui. Svarbu, kad sėkmingų bankų įgyvendintų tokių projektų pavyzdžių Lietuvoje jau yra.
Padės plėsti veiklą
Liepos 22 d. įsigaliojusio reguliavimo dalimi, be kita ko, tapo ir su juo susiję teisės aktai – nuo 2016 m. vasario galiojančios Vartojimo kredito įstatymo ir dar 2017-ųjų liepą priimto Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (SNTSKĮ) normos, kurios draudė reikalavimo teisių perleidimą pagal galiojančias kredito sutartis į atitinkamą viešąjį kreditų davėjų sąrašą neįrašytam asmeniui. Minėtų normų ir Reglamento santykis viešojoje erdvėje kėlė nemažai diskusijų.
Kitaip sakant, priėmus Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą bei pakeitus su juo susijusių teisės aktų reglamentavimą, itin nudžiugti turėjo ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjai. Mat iki šiol galiojęs draudimas jiems nebetaikomas, kai teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis perima specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks nebūtinai tik Lietuvoje įsteigtas pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas. Toks reikalavimo teisių ir pareigų pardavimas specialiosios paskirties bendrovei finansuotojams suteiks galimybę pritraukti lėšas iš alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip įvairios sekiuritizacijos schemos. Pastarosios – Europoje ir ypač JAV gana įprasta praktika, kai bendrovė atskiria bent vieną savo finansinio turto rūšių, perleidžia ją specialios paskirties bendrovei, o ši išleidžia turtu užtikrintus ir investuotojams siūlomus vertybinius popierius.
„Šie pokyčiai ne tik kredito įstaigoms, bet ir skolintojais esantiems ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams, suteiks galimybę refinansuoti išduotas paskolas, išlaisvinti įmonės kapitalą ir gautomis lėšomis didinti verslo finansavimo galimybes. Toks poreikis ypač pastebimas nebankinio finansavimo paskolų rinkoje – atlaisvinus dalį kapitalo užsitikrinamos finansavimo galimybės, galima gauti lėšų naujoms investicijoms ir veiklai plėsti“, – pokyčių naudą akcentuoja „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos ekspertė Lina Ragainytė-Mezenė.
Anot jos, sekiuritizacijos instituto įtvirtinimas ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams ypač svarbus ir tuo, kad sudaro daugiau galimybių gerokai sumažinti finansavimosi kaštus.
„Jos dažnai neturi galimybių gauti paprastai tik bankams prieinamų pigesnių trumpalaikių arba centrinių banko finansavimo priemonių. Tikima, kad pokyčiai ir finansavimo šaltinių bei priemonių spektro didėjimas prisidės prie kapitalo rinkų plėtros, finansų sektoriaus rizikų diversifikavimo ir bendro finansų sistemos stabilumo ir atsparumo stiprinimo“, – teigia L. Ragainytė-Mezenė.
Pavyzdžių jau yra
„Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė antrina, kad įstatymo pokyčiai bus labai naudingi – įneš daugiau aiškumo sekiuritizacijos transakcijoms ir apibrėš sandorio šalių atsakomybes. Svarbu, kad tokio tipo transakcijų pavyzdžių šalyje jau yra – štai dar šį pavasarį, siekiant suteikti naują pagreitį daugiabučių namų renovacijai, „Šiaulių bankas“ įsteigė „SB modernizavimo fondą“, kuriam yra perleidžiamos naujai išduodamos paskolos daugiabučių namų modernizavimui. Paskolas, kurių lėšomis yra perkamos reikalavimo teisės, fondui suteikė Lietuvos ir užsienio finansų įstaigos: Europos investicijų bankas (EIB), Europos Tarybos vystymo bankas, „INVL Asset Management“, „Swedbank“, Šiaurės investicijų bankas, Lietuvos valstybė, Europos struktūrinių ir investicijų fondas.
„Fondą sudarys 275 mln. eurų, kurie taps renovacijos paskolomis. Iš viso turėtų būti renovuoti 600 senos statybos daugiabučių namų, pagerinant gyvenimo sąlygas 16 tūkst. namų ūkių. Parduodamas reikalavimo teises fondui, jos teigėjas AB Šiaulių bankas atlaisvina savo kapitalo, kuris gali būti skiriamas kitoms paskoloms finansuoti, tuo pačiu pasidalina kredito rizika su investuotojais. Reikėtų pastebėti, kad sekiuritizacijos transakcijos dažniausiai ir yra atliekamos su labai homogeniškomis paskolomis – lizingu, būsto kreditais ar renovacijos paskolomis“, – apie projektą pasakoja pašnekovė.
Ką reikia žinoti skolininkams ir investuotojams
Butkienė tikisi, kad toks pavyzdys padės pralaužti ledus rinkoje ir paskatins tokių sandorių atsiradimą, ypač, kad per sekiuritizacijos schemas pritraukti finansavimą iš alternatyvių finansavimo šaltinių, gali ir ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjai. Taip pat tai atveria naujų galimybių investuotojams.
„Kažkada ir portfelinės garantijos ar pasidalintos rizikos instrumentai atrodė sudėtingi, bet šiuo metu yra plačiai naudojami, kaip pagrindinė priemonė skatinti verslo prieinamumą prie finansavimo šaltinių. Naudos gali turėti ir Lietuvos gyventojai, pavyzdžiui, galėdami naudotis pigesnėmis vartojimo ar būsto paskolomis, taip pat – investuodami. Tai yra nauja galimybė įdarbinti savo pinigus, pasirenkant priimtinos rizikos lygį pagal savo rizikos apetitą – paprastai investicija būna suskirstyta į skirtingos rizikos segmentus. O ir pati savaime ši investicija jau yra diversifikuota, nes vertybiniais popieriais yra pakeičiamas skirtingų klientų paskolų portfelis“, – aiškina „Šiaulių banko“ atstovė.
Ji priduria, kad siekiama plėsti „sekiuritizuojamų“ paskolų pobūdį iki verslo paskolų, tokiu būdu tai galėtų tapti papildoma paskata finansų įstaigoms didinti paskolų prieinamumą verslui. „Sorainen“ ekspertė pabrėžia, kad tokie įstatymo pakeitimai nedaro jokio neigiamo poveikio skolininkų interesų apsaugai. Mat specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė nevykdys jokių naujų paskolų išdavimo veiklos, o užtikrinamasis turtas jai bus perleidžiamas tik siekiant tinkamai įgyvendinti užtikrinamojo turto atskyrimo nuo emitento (pakeitimą vertybiniais popieriais inicijavusio subjekto) principą.
„Specialiosios paskirties bendrovė taip pat privalės laikytis atitinkamų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui Vartojimo kredito įstatymo ir SNTSKĮ nuostatų. Aišku, kiek tai bus susiję su skolininkų teisių apsauga, jei užtikrinamąjį turtą sudaro reikalavimo teisės į skolininkus, kuriems iki perleidimo buvo taikomos minėtų teisės aktų nuostatos“, – teigia „Sorainen“ ekspertė L. Ragainytė-Mezenė.
Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“
