Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vėl atnaujinamos diskusijos dėl neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojančių Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymų pakeitimų. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovų teigimu, įstatymo rengėjai, motyvuodami didesnėmis teorinėmis galimybėmis neįgaliesiems įsidarbinti laisvoje darbo rinkoje, reformoms nėra praktiškai pasiruošę, o vieningo matymo, kaip turėtų funkcionuoti visa sistema – trūksta.
„Diskriminacija dėl negalios darbo rinkoje yra paplitusi, realios galimybės įsidarbinti laisvoje darbo rinkoje negalią turintiems žmonėms yra labai ribotos. Tokių skaudžių gyvenimiškų istorijų – daugybė. Ir per šiuos metus mažai kas pasikeitė – neįgalieji vis dar susiduria su viena didžiausių skurdo rizikų ne tik šalies, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Atviroje rinkoje darbdaviai šių žmonių, ypač turinčių sunkiausią negalią, nėra linkę įdarbinti, dažnu atveju nėra net aplinkos tam pritaikę. Jau nekalbant apie realų neįgaliųjų motyvavimą, skatinimą dirbti. Šioje srityje daugybė problemų, reikia sisteminių pokyčių, tačiau, tenka pripažinti, kad jos sprendžiamos ne iš to galo“, – sako NSĮS vadovas Gediminas Bartkus.
Jo teigimu, šiuo metu planuojama naujoji neįgaliųjų integracijos sistema, kuri formaliai turėtų paskatinti darbdavius įdarbinti sunkesnę negalią turinčius asmenis, gali atsisukti kitu lazdos galu – padidinti piktnaudžiavimo darbingumo lygio nustatymu atvejų skaičių, o šiuo metu dirbančius neįgaliuosius palikti be darbo.
„Atrodo, kad į neįgaliųjų įdarbinimo problematiką vengiama žvelgti iš esmės ir koncentruojamasi tik į vieną elementą – socialines įmones, nors jos yra bene sklandžiausiai veikianti visos sistemos grandis, kurioje jau dirba 7 tūkst. negalią turinčių asmenų. Tačiau kažkodėl vengiama ieškoti sprendimų, kaip paskatinti integraciją ir tvarkyti sistemą pradedant nuo jos šaknų – integruoto, įtrauktojo mokymosi. O kur dar neefektyviai veikianti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistema, kuriai kasmet išleidžiami 3 mln. eurų? Norisi kelti klausimą, ar ji atitinka tiek neįgaliųjų, tiek rinkos poreikius jei ir toliau pagal negalią turinčių asmenų įdarbinimo rodiklius esame vieni paskutiniųjų visoje ES“, – problemos mastą atskleidžia G. Bartkus.
Pasak jo, trūksta ir sisteminių diskusijų, efektyvios veiklos darbo grupėse, konkrečių sprendimų siūlymo ir konstruktyvaus jų aptarimo.
„Gal iš šono ir atrodo, kad apie neįgaliųjų įdarbinimą daug šnekama, bet mūsų žiniomis realybė visai kitokia. Vienos suorganizuotos konferencijos per metus tikrai nepakanka. Trūksta rimtų, konstruktyvių, atvirumu ir argumentais pagrįstų diskusijų. Ne kartą siūlėme inicijuoti darbo grupę šiems klausimam spręsti, bet reikalai taip ir nepajudėjo. Akivaizdu, kad trūksta valios į reikalą pažiūrėti iš esmės bei supratimo, kad kuo ilgiau klausimas bus vilkinamas, tuo ilgiau socialiai pažeidžiami žmonės bus palikti nežinioje“, – įsitikinęs NSĮS atstovas.
Šių metų Europos Komisijos (EK) Lietuvai skirtoje ataskaitoje pažymima, kad negalią turinčių žmonių užimtumo rodikliai yra prastesni, nei ES vidurkis, o neįgaliųjų skurdo rizika yra viena didžiausių visoje ES ir toliau didėja.
„Ekspertai aiškiai nurodė, kad žmonių su negalia užimtumo lygis Lietuvoje – vienas žemiausių ES. Didžiausios kliūtys – gebėjimų stoka ir menkas profesinis reabilitacijos veiksmingumas. O kur dar visuomenės nuomonė, stereotipinės nuostatos, apsunkinančios bendrą neįgaliųjų integraciją. Dar vienas jautrus ir dažnai nutylimas klausimas – baimė prarasti išmokas, kuri dažniausiai didesnė už norą dirbti. Juk dabartinė nedarbingumo nustatymo sistema apsiriboja fakto konstatavimu, bet nėra pozityviai identifikuojama, kokios kliūtys šiam žmogui trukdo integruotis į darbo rinką ir ką jis gali dirbti“, – sako G. Bartkus.
Anot jo, dabartinė reforma kelia daugiau klausimų, nei atsakymų ir proveržio nematyti.
„Žiūrint į ES statistiką ir neįgaliųjų užimtumą, matome, kad esame liūdnoje situacijoje, tačiau imantis sistemą tobulinti skubotai ir neturint aiškaus plano – ši statistika gali tapti dar liūdnesnė. Akivaizdu, kad sistemai reikia pokyčių, mes ir patys matome nemažai tobulintinų neįgaliųjų integracijos į darbo rinką aspektų, žingsnių, kuriuos žengus situacija pradėtų gerėti. Tačiau tenka pripažinti, kad veikti pradedama ne nuo to galo“, – įsitikinęs NSĮS atstovas.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima”
