Finansai

Finansų vadovų apklausa: kaip įmonės ketina sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį

Pasak finansų vadovų, išlaidų mažinimas yra pagrindinis prioritetas beveik pusei įmonių

Įmonės Deloitte atlikta apklausa parodė, kad išlaidų mažinimas bus 2020-ųjų metų prioritetu. Net 49% Centrinės Europos finansų vadovų skiria tam didžiausią dėmesį. Kaip ir buvo tikėtasi, Lietuvoje padaugėjo respondentų, manančių, kad dėl COVID-19 krizės padėtis yra ganėtinai neapibrėžta. Pastarųjų dalis išaugo 50% procentinių punktų – nuo 20% 2019-ųjų rudenį iki 70% 2020-ųjų pavasarį. Todėl nenuostabu, kad vos 13% apklaustų finansų vadovų Lietuvoje tikisi, kad veiklos pelno maržos jų įmonėse didės.

Netinkami metai rizikuoti

Atskleisdami planus, kaip įmonės ketina sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį ir pasiruošti po krizės susidariusiai situacijai, dauguma finansų vadovų mano, kad ateinantys metai bus netinkami įmonėms imtis daugiau rizikos. Didžiausią susirūpinimą 61% respondentų kelia vidaus paklausos sumažėjimas, vertinamas kaip didžiausia grėsmė verslui per ateinančius metus. Kitas įmonėms svarbus klausimas yra užsienio paklausos sumažėjimas. Ekonomikos perspektyvas/augimą, kapitalo stygių ir valiuotos kurso svyravimus kaip kitus įtakojančius veiksnius įvardijo tarp 26% ir 36% respondentų Anot respondentų iš Lietuvos, mažiausiai grėsmingi veiksniai yra IBOR (tarpbankinių siūlomų normų) reforma, kibernetinė rizika, bei valiutų svyravimai.

„Deloitte Lietuva“ partneris Simonas Rimašauskas pastebėti, kad „kibernetinės rizikos veiksniai yra vertinami pakankamai žemai, nepaisant to, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė privertė įmones pertvarkyti procesus, suteikiant galimybes darbuotojams dirbti iš namų, klientams atlikti daugiau operacijų internetu, kitaip tariant, įmonės daugiau yra priklausomos nuo interneto ir „online“ režimo.“

Latvija ir Lietuva pasižymi didesniu optimizmu nei kitos šalys

Bendras tikėjimas ekonomikos perspektyvomis išlieka tarp Centrinės Europos lyderiaujančių finansų specialistų. Vis dėlto, yra skirtumų tarp šalių – 79% finansų vadovų Lenkijoje ir 75% Rumunijoje prognozuoja, kad situacija jų įmonėse prastės, tačiau Lietuvos ir Latvijos finansų vadovai yra labiau optimistiški – atitinkamai 20% ir 17% tvirtina besijaučiantys labiau optimistiški dėl finansinės jų įmonių perspektyvos nei prieš tris mėnesius.

Vos 21% apklaustųjų finansų vadovų mano, kad jų įmonių pajamos augs, o 62% tikisi jų sumažėjimo. Labiausiai skeptiško požiūrio laikosi Lenkijos ir Estijos finansų vadovai – abejose grupėse tik 13% galvoja, kad pajamos augs. 17% Latvijos finansų vadovų prognozuoja pajamų augimą, kai tuo tarpu beveik 40% respondentų Lietuvoje tikisi, kad jų įmonių pajamos išaugs per ateinančius 12 mėnesių.

Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos respondentų atstovaujamos įmonės COVID-19 krizės kontekste įžvelgia daugiau galimybių, nei Centrinės Europos įmonės, tačiau reikia paminėti, kad net 50% respondentų visgi tikisi pajamų sumažėjimo.

Kaip tinkamiausiai finansuoti verslą?

Apklaustųjų įmonių finansų vadovų nuomone, vidinis finansavimas (51%) ir skolinimasis iš bankų (42%) yra patraukliausi finansavimų šaltiniai jų įmonėse. Įmonių skolos ir nuosavas kapitalas yra laikomi vidutiniškai patraukliais – atitinkamai 24% ir 30% apklaustųjų paminėjo kaip tinkamus.

Nepaisant Centrinės Europos šalių vyriausybių planuojamų ar siūlomų įvairių verslo skatinimo programų, apklausos duomenys rodo, kad finansų vadovai nelinkę pasikliauti šiuo finansavimo šaltiniu. Lietuvos respondentai nurodė esą labiausiai nepriklausomi nuo vyriausybės paramos lyginant su Latvija ir Estija.

*Daugiau nei 300 finansų vadovų iš 6 Centrinės Europos šalių (Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos) dalyvavo 2020 m. kovo-gegužės mėn. apklausoje. Norėdami susipažinti su išsamesniais rezultatais bei išaiškinta metodika, žr. pilną ataskaitą.

Pranešimą paskelbė: Viktorija Kizytė, Deloitte Lietuva, UAB
Finansų vadovų apklausa: kaip įmonės ketina sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)