Finansai

Investuotojų pasitikėjimo tyrimas: investuotojai toliau kels atlyginimus

Palyginti su pastaraisiais dvejais metais, Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai vis pozityviau vertina šalies ekonomikos perspektyvas ir savo įmonių galimybes sėkmingai veikti. Investuotojai ir toliau palankiai atsiliepia apie Lietuvos politinį stabilumą, vis geriau vertina kreditų prieinamumą. Daugiausiai iššūkių verslui kelianti sritis išlieka darbo santykių reguliavimas, rodo stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ tyrimas.

Reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, bendra indekso vertė antrą šių metų ketvirtį siekė 1,237 balo iš 2 galimų. Po rekordinio nuopuolio praėjusių metų viduryje, investuotojų pasitikėjimas grįžo į 2017 m. fiksuotą lygį.

„Praėjusių metų smūgį Lietuvos ekonomika ištvėrė kur kas geriau nei dauguma kitų Europos ir pasaulio valstybių. Sėkminga eksportuotojų veikla, nedidelė ūkio priklausomybė nuo kelių pagrindinių šakų, aktyvus ir efektyvus valstybės atsakas bei parama verslui – šios ir kitos aplinkybės lėmė, kad Lietuvos ekonomika pernai traukėsi mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tyrimo duomenys ir sparčiai atsitiesiantis investuotojų pasitikėjimas liudija, kad pandemijos egzaminą Lietuva išlaikė aukščiausiais balais. Suvaržymams laisvėjant, valstybei metas grįžti prie kitų iššūkių, kuriuos būtina įveikti siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies proveržį“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, šie kasdieniai iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria verslininkai, lieka nepakitę. Darbo santykių reguliavimas tebėra dažniausiai investuotojų kasdienėje veikloje keblumų kelianti sritis. Nesklandumų čia dažnai patiria beveik trečdalis apklaustų investuotojų. Kitas dažniau kylantis iššūkis – teritorijų planavimas, kur su nesklandumais susiduria 25 proc. verslo atstovų.

Trys svarbiausi valstybės prioritetai, respondentų nuomone, artimiausiu metu turėtų būti švietimas, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir galimybių talentų migracijai kūrimas.

„Valstybės dėmesio pastarajai sričiai pasigenda kas trečias Lietuvoje dirbantis investuotojas, nors galimybės pritraukti talentų iš užsienio laikomos vienu svarbiausių veiksnių šalies investiciniam klimatui gerinti. Specialistų trūkumas dar ryškiau buvo juntamas praėjusiais metais, kai dėl pandemijos trečiųjų šalių piliečiams nebuvo išduodami leidimai dirbti Lietuvoje. Tuo tarpu kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuolat auga, ir siekdama jį tenkinti valstybė privalo kuo greičiau imtis tobulinti ir talentų migracijos procedūras, ir darbo santykius reguliuojančius įstatymus“, – pabrėžia Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

R. Skyrienė atkreipia dėmesį, kad darbo jėgos kokybė yra pagrindinis veiksnys, skatinantis investuoti Lietuvoje ir čia veikti. Šį privalumą įvardija 56 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, tiek pat apklaustų investuotojų teigia, jog kvalifikuotos darbo jėgos trūksta.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dar šiemet investuotojų pasitikėjimo indeksas gali pakilti iki rekordinių aukštumų, tam visos prielaidos – ir gerėjanti situacija eksporto rinkose, ir didėsianti ES parama, ir palanki pinigų bei kreditavimo politika.

„Augsiančios investicijos į automatizaciją iš dalies padės spręsti darbuotojų trūkumo problemą, bet tuo pačiu metu dar labiau truks kvalifikuotų specialistų. Lietuvos investicijų ir BVP santykis Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo vienos žemiausių visame regione, o pagrindinis jų augimą ribojantis veiksnys buvo ne pinigų, bet palankesnės ekonominės politikos, darbuotojų ir optimizmo trūkumas. Vienas iš pagrindinių iššūkių ateinantį penkmetį bus ir efektyvus bei skaidrus ES paramos skirstymas, nuo kurio priklausys ar didės ilgalaikis Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, ar matysime trumpalaikį perkaitimą,“ teigia N. Mačiulis.

Privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad pandemija dar labiau išryškino sistemines rinkos problemas, tačiau tuo pat metu  parodė, kokia atspari smūgiams yra susitelkusi verslo bendruomenė.

„Apskritai, COVID-19   krizės metu gyvai stebėjome, kaip gali veikti integrali sistema, kurioje savo vaidmenis atlieka valstybės institucijos, verslas, kredito ir kapitalo rinkų dalyviai. Norėtųsi, kad užsimezgę bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai nenunyktų, o taptų įprastu veikimo modeliu Lietuvoje. Tokiu būdų kuriama pasitikėjimo aplinka, kurioje puikiai jaučiasi ir privataus bei rizikos kapitalo fondai, šiuo metu turintys daugiau nei 700 mln. eurų investicijoms skirto kapitalo“, – pažymėjo S.Gustainis.

Savo pačių verslo perspektyvas tyrimo dalyviai vertina palankiai. 65 proc. apklaustų įmonių vadovų tikisi, kad jų įmonės produktų paklausa padidės. Šių metų pradžioje taip manančių buvo 43 procentai. Dar didesnė dalis, net 69 proc., respondentų prognozuoja augsiant darbuotojų atlyginimus. Daugiau nei pusė (55 proc.) planuoja plėsti darbuotojų gretas.

Paklausti, kaip keisis ir kaip bus toliau organizuojamas jų vadovaujamų įmonių darbas, didžioji dalis respondentų nurodė taikysiantys hibridinį modelį – dalį laiko darbuotojai dirbs iš biurų, dalį iš namų. Tokią tvarką numato net 75 proc. apklaustų verslo atstovų. Visišką darbuotojų grįžimą į biurus planuoja 18 proc. įmonių vadovų.

Panašiai ketinama rengti ir darbo susitikimus. Net 8 iš 10 apklaustų investuotojų teigia, kad susitikimai vyks ir gyvai, tačiau nebus atsisakoma nuotolinių (online) susitikimų. Vos 5 proc. įmonių vadovu tiki, kad visi susitikimai vyks kaip anksčiau, gyvai, o 13 proc. lieka prie idėjos susitikimus organizuoti tik nuotoliniu būdu.

Nors didžioji vadovų dalis nurodo, kad darbas bus organizuojamas tiek iš biurų, tiek iš namų, o susitikimai taip pat vyks ir gyvai ir nuotoliniu būdu, 69 proc. investuotojų numato, kad jų įmonei reikalingas biurų plotas nesikeis. Vis dėlto, 15 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, kad teks mažinti biurų plotą. 13 proc. apklaustųjų numato biurų plotų plėtrą.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą vykdo asociacija „Investors‘ Forum“. Tyrimas atliktas 2021 m. gegužės – birželio mėnesiais. Tyrimo metu apklausti 59 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Išsamiau su LIPI 2021 m. II ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia: http://investorsforum.lt/wp-content/uploads/2021/07/FINAL_LIPI_Q2.pdf 

Pranešimą paskelbė: Monika Banevičiūtė, Investors' Forum, Asociacija

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)