Finansai

Iš finansinių klaidų nepasimokiusiems lietuviams žiema gali apkarsti

Kad ir kokį finansiškai tvarkingą gyvenimą gyventume, kiekvienam iš mūsų bent vieną kartą greičiausiai teko apmokėti mažesnę ar didesnę skolą. Skolininkų būna pačių įvairiausių – vieni jų linkę žadėti, kiti nutylėti apie savo finansnius sunkumus, treti – piktybiškai nesumokėti už paslaugą, ginčijant, kad ši buvo nekokybiška.

Įpareigojimo susimokėti už paslaugą, mokesčius ar grąžinti suteiktą paskolą nesilaikymas įtraukia fizinį ar juridinį asmenį į skolininkų sąrašą, kuris pastaruoju metu sparčiai pildosi.  

Specialistai sako, kad yra paprastų būdų netapti skolininku ir pataria, kaip elgtis sunkmečiu.

Antstolių rūmai skaičiuoja, kad iki šių metų liepos mėnesio skolos priverstinai buvo išieškomos iš daugiau nei 255 tūkst.  asmenų, tarp kurių – 24,3 tūkst. privačių įmonių, 1,2 tūkst. biudžetinių institucijų ir organizacijų ir 230,4 tūkst. fizinių asmenų.  

Skaičiuojama, kad naujų skolų suma pirmąjį pusmetį siekė beveik 300 mln. Eurų.

Pasibaigus karantinui fiksuojamas skolų šuolis  

Karantino metu skolų kiekis buvo sumažėjęs, tačiau šiemet jų kreivė šoko aukštyn 16 proc., lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Skaičiuojama, kad labiausiai išaugo privačių asmenų išieškojimui pateiktų skolų – pokytis siekia net 33 proc.  

Tokių prašymų augimui didelę įtaką turėjo greituosius kreditus teikiančių bendrovių kreipimaisi. Vien šių bendrovių naujų keipimųsi per pirmąjį 2022 m. pusmetį pateikta 1,5-3 karto daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Įprastai reikalaujama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų negrąžintų greitųjų kreditų arba perpirktų skolų.  

Maži dalykai gali lemti dideles skolas  

Kreditų valdymo ekspertas, bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis tikina, kad dažniausiai prie skolų priveda negebėjimas valdyti savo finansų. Užmaršumas, principinis nemokėjimas arba piktybinis nemokėjimas – tokius pagrindinius skolininkų bruožus vardija specialistas, tačiau priduria, kad skolos į savo pinkles įpainioja pamažu.  

„Tenka pastebėti, kad dalis žmonių gyvena šia diena, neplanuoja savo biudžeto. Atsakingesnis požiūris į pinigus ir pirkinių planavimas galėtų padėti išvengti skolininko dalios. Štai pirkdamas daiktą lizingu, ne kiekvienas pirkėjas paskaito sutarties sąlygas. Neįvertina savo finansinių galimybių, kurios gali kisti. Jei dabar, tarkime, 150 eurų per mėnesį už pirkinį yra įkandama suma, tai po kelių mėnesių, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, ji jau gali būti sunkiai pakeliama“, – sako ekspertas.  

Jis priduria, kad pandemijos metu skolų skaičius buvo gerokai sumažėjęs. Žmonės mažiau išlaidavo, dėl ribojimų daugiau laiko leido namuose, o tai, anot M. Šlepečio, leido sumažinti skolų apimtis.  

Lietuvos Banko pateiktoje statistikoje išskiriama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį išmokėtų kreditų bei lizingo suma išaugo 15 mln. eurų, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Pastebima, kad šiemet, pirmąjį ketvirtį išmokėtų lizingų ir vartojimo kreditų suma buvo 3 mln. Eurų didesnė nei 2019-aisias tuo pačiu metu, kai Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas karantinas. 

„Prasidėjus pandemijai žmonės labai nerimavo ir nenumanė, kas laukia. Retas, kuris buvo patyręs visuotinį karantiną, visi ruošėsi recesijai. Tačiau išgyvenus vieną smūgį, laukė kitas – karas Ukrainoje. Kad ir kaip keistai ar baisiai tai beskambėtų, bet šį sukrėtimą mūsų žmonės priima kur kas paprasčiau. Kitaip tariant, supratę, kad per pandemiją žadėta recesija neatėjo, tai dabar dar sunkiau tiki, kad laukia ekonominis kritimas žemyn. Sakyčiau, kad tai susiję su žmogaus psichologija ir įsijungusiu gynybinių mechanizmu. Norėčiau patarti racionaliai vertinti dabartinę situaciją ir akcentuoti, kad to nepadarius nemalonūs padariniai gali virsti nuostoliais. Ir mes jau dabar matome, kad gyventojai juos patiria“, – tikina kreditų valdymo ekspertas.  

Gyventojai dažniausiai lizingu įsigija brangesnius pirkinius: automobilius, stambiąją buitinę techniką, keliones. Vartojamąją paskolą dažniausiai renkasi norintieji įsirengti arba atsinaujinti būstą. 

Ragina ruoštis „pagalvę“   

Specialistas teigia, kad tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims derėtų savo finansine padėtimi pasirūpinti dabar. M. Šlepetis primena, kad būtina sukaupti vadinamąją finansinę „pagalvę“ ir tokį finansinį rėžimą palaikyti net ir pasibaigus krizei.  

„Visi finansų konsultantai privatiems asmenims pataria kas mėnesį nuo atlyginimo atsidėti mažiausiai 10 proc. Idealiausia būtų sukaupti tokią „pagalvę“, kurios užtektų pusmečiui, įvertinus visas išlaidas ir įsipareigojimus“, – pataria kreditų valdymo ekspertas.  

Jis numano, kad didžiausi sunkumai gali laukti žiemą, kai padidės išlaidos komunaliniams mokesčiams. Taip pat didėjantis Euriboras pasunkins būsto ar kitas paskolas turinčių asmenų finansus. Todėl dabar planuojančius įsigyti didesnius pirkinius, M. Šlepetis ragina apmąstyti, ar šis pirkinys yra būtinas ir ar negalima jo įsigijimo atidėti vėlesniam laikui. „Visiems derėtų įvertinti, ar dabar perkamas daiktas negrauš sąžinės žiemą“, – sako M. Šlepetis. 

Apie LEGAL BALANCE:

„Legal Balance“ – teisinių technologijų bendrovė, teikianti paslaugas skolų valdymo, išieškojimo srityje, taip pat siūlanti teisines konsultacijas fiziniams bei juridiniams asmenims. 

Įmonė yra pasaulinio skolų išieškojimo bendrovių tinklo EOS privilegijuota partnerė Baltijos šalyse, Lietuvoje sėkmingai veiklą vykdanti nuo 2010 metų.

2016 m. bendrovės pristatyta pirmoji Baltijos šalyse nuotolinė skolų valdymo ir registravimo platforma www.eskolos.lt sukėlė proveržį skolų valdymo rinkoje, o tais pačiais metais įmonė tapo ir „Creditinfo“ organizuojamo projekto „Stipriausi Lietuvoje 2016“ viena iš laureačių.

Bendrovė nuo 2018-ųjų veiklą vykdo ir Latvijoje, kur tais pačiais metais sėkmingai startavo Lietuvoje pasisekimo sulaukęs atgustinaudu.lv projektas.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)