Finansai

Kada turėsime milijoną investuotojų? Ekspertai tebemato nemažai trukdžių

Lietuvoje per pastaruosius trejus metus daugiau kaip dukart padaugėjo smulkiųjų investuotojų. Tačiau, anot ekspertų, stiebtis dar yra kur, juolab kad potencialas mažmeninės investavimo kultūros vystymuisi – didelis: tai rodo ir gyventojų sukauptų indėlių suma, ir finansinio raštingumo plėtra.

Atrodytų, kiekvienas norėtume turėti daugiau pinigų nei turime dabar, tad investavimo patrauklumas – lyg ir savaime suprantamas. Vis dėlto ekspertų vertinimai ir statistika rodo, kad visuomenės supratimas apie lėšų „įdarbinimo“ galimybes auga labai pamažu.

Apie situacijos priežastis ir galimus sprendimus kalbėta rugsėjo 2–3 dienomis vykusio diskusijų festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Mažmeninės investavimo kultūros vystymasis Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai bei galimybės investuoti plačiajai visuomenei“.

Investuojančiųjų daugėja kartais

„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos inicijuotoje diskusijoje dalyvavusio Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaido Cibo teigimu, naujausias LB smulkiųjų investuotojų tyrimas parodė, kad 2021 metais Lietuvoje buvo 116 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų. Tad galima daryti prielaidą, kad šalyje yra būtent tiek investuojančių gyventojų.

„Pastaraisiais metais sparčiai daugėja žmonių, kurie domisi investavimu. Vertybinių popierių sąskaitų skaičius sparčiai augo, 2020 metais jų buvo 80 tūkst., 2019 metais – 50 tūkst.“, – apie augimo tempus pasakojo LB atstovas.

Tyrimas parodė, kad aktyviausi investuotojai yra vyrai, kurių amžius 35–55 metai. Jie yra sukaupę apie pusę viso turto. 2021 metų pabaigoje visose vertybinių popierių sąskaitose buvo sukaupta apie 2 mlrd. eurų turto: virš 1 mlrd. eurų buvo investuota į akcijas, virš 600 mln. eurų – į fondus, dar virš  200 mln. eurų – į obligacijas.

„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Saulius Malinauskas teigė, kad, vertinant situaciją investavimo rinkoje, pastaruoju metu sandoriai pasidarė smulkesni – tai reiškia, kad į rinką ateina vis daugiau privačių investuotojų.

„2020 metų pabaigoje vienas sandoris vidutiniškai sudarė 1,5 tūkst. eurų. Dabar – 500–600 eurų. Sandorių smulkėjimas rodo, kad juos sudaro ne juridiniai vienetai, ne fondai, o daugiau smulkieji investuotojai. O sandorių skaičius, atvirkščiai, išaugo dvigubai“, – sakė S. Malinauskas.

Ar žinome, apie ką kalbame?

Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis juokavo, kad asociacijoje narių daugėja tik tuomet, kai kapitalo rinkoje iškyla problemų. Kadangi pastaruoju metu su LB pavyko išspręsti nemažai investuotojų problemų, asociacijos narių skaičius, anot jo, nedidėjo net ir augant gyventojų aktyvumui šioje srityje.

„Kodėl daugėja investuotojų? Pagrindinis veiksnys – finansų tarpininkai pradėjo siūlyti smulkiesiems investuotojams patrauklius produktus: tarkime, vienu mygtuko paspaudimu galima įsigyti akcijų JAV. Galima pasidžiaugti, kad investuotojų sparčiai daugėja. Bet jų vis tiek yra per mažai. Palyginimui galime įvertinti tai, kad į II-osios pakopos pensijų fondus yra investavę apie 1,3 mln. žmonių. Investuotojų skaičius turi dar labiau augti – vien dėl to, kad mes gyvename turtingiau. Kai tik žmogui lieka daugiau pinigų, vienas iš galimų sprendimų yra juos išleisti –  ir mes matome, kad pramogų sektorius, atmetus COVID pandemijos laikus, neturėtų skųstis. Kitas sprendimas yra investuoti“, – kalbėjo V. Plunksnis.

Diskusiją moderavusi „Nasdaq Vilnius“ Emitentų priežiūros ir administravimo vadovė Simona Bačkienė prisiminė, kad, jai baigus universitetą, tėvai įteikė piniginę dovaną ir paragino šią būtinai investuoti – įsigyti įmonių akcijų. Tai tapo puikia paskata pradėti domėtis investavimu. Galbūt reikia tereikia paprasto paaiškinimo arba padrąsinimo pirmajam žingsniui?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad investuotojų skaičius iš tiesų sietinas ir su finansiniu gyventojų raštingumu, kurio didinimas yra vienas iš nuolatinių LBA veiklos prioritetų. 

„Dabartinis investuotojų skaičius džiugina, tačiau esame įsivardiję, kad mūsų tikslas yra 1 mln. investuotojų Lietuvoje. Tad siekti tikrai yra ko“, – kalbėjo LBA prezidentė. Ji priminė, jog kas dvejus metus LBA atliekamas finansinio raštingumo indekso tyrimas kol kas indikuoja gana nedidelį augimą.

„Pernai finansinio raštingumo indeksas siekė 45 iš 100, prieš trejus metus šis rodiklis buvo tik šiek tiek mažesnis – 43 iš 100. Tyrimo metu taip pat pateikiame vieną klausimą apie investavimą. Taigi, galiu pasakyti, kad teisingą variantą, jog investavimas yra lėšų atidėjimas ateičiai apibrėžtam laikotarpiui, pasirinko 75 proc. apklausos dalyvių. Man atrodo, kad tai mažoka“, – situaciją apibendrino LBA prezidentė.

Padėtis prašosi kitokio reguliavimo

LBA Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis atkreipė dėmesį, kad iš 116 tūkst. investuotojų tikrai aktyvių investuotojų – apie 50 tūkst., o tai tikrai nėra didelis skaičius. Jo teigimu, viena iš vangaus investavimo priežasčių – Europos Sąjungos reguliavimas, pritaikytas didžiosioms Europos šalims ir ne visai tinkantis Lietuvos situacijai.

„Esame Lietuvoje, kur kapitalo rinka mažiau išsivysčiusi, o finansinis raštingumas – menkesnis nei Vakarų Europoje. Tad žmonės mažiau žino apie investavimą. O reguliavimas sukuria ne vieną aukštą barjerą, iškylantį norint paskatinti žmones investuoti. Įsivaizduokime tarpininkų situaciją – norint kalbėti su investuotoju, atsiranda daug niuansų ir reikalavimų, būtinybė pildyti klausimynus, atlikti vertinimus. Ilgas procesas – viena iš priežasčių, kodėl tarpininkai fokusuojasi į turtingesnius investuotojus. Tuo metu, jeigu kalbame apie milijoną investuotojų, tai turi tapti masiniu reiškiniu, kad žmonės patys domėtųsi, patys rūpintųsi savo ateitimi“, – sakė V. Eidukaitis.

Pasak LBA Finansų rinkų komiteto pirmininko, dėl griežtų reguliacinių nuostatų tarpininkai negali pademonstruoti žmonėms investavimo instrumentų paletės, o ir galimybės kalbėti apie jų patrauklumą viešumoje – ribotos. Tad iš maždaug 20 mlrd. eurų, Lietuvoje šiuo metu laikomų indėliais, investuota vos 10 proc. – absoliuti dauguma gyventojų tiesiog laiko pinigus sąskaitoje.

V. Cibas taip pat atkreipė dėmesį, kad apskritai Lietuvoje kapitalo rinkos išsivystymo lygis yra žemas. Visuotinai priimtinas kapitalo rinkos išsivystymo rodiklis, kapitalizacijos santykis su BVP, Lietuvoje siekia 9 proc., kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse – virš 100 proc.

„Bet tai reiškia, kad mūsų ir potencialas yra milžiniškas. Todėl ir kėlėme sau tokį uždavinį parengti priemonių planą, kad kapitalo rinka vystytųsi greičiau bei kryptingai. Planas parengtas ir paskelbtas  viešai Lietuvos banko interneto svetainėje. Jei trumpai, pagrindiniai veiksniai trukdantys kapitalo rinkos plėtrai yra netobulas reguliavimas, sudėtinga mokesčių sistema ir vis dar šlubuojanti investuotojų apsauga. Planas labai konkretus ir detalus, apimantis virš 40 priemonių, atliepiantis visas tobulintas sritis. Šiuo metu aktyviai dirbame su Finansų ministerija, kad kuo greičiau būtų įkurta Kapitalo rinkos taryba, kuri ir rūpinsis, kad planas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau. Tikimės, kad taryba pradės veikti jau spalio mėnesį“, – sakė LB departamento direktorius.

Daugiau informacijos:
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 670 30408
El. p. valerija.kiguolienė@lba.lt

Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Publicum Financial Communications, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)