Finansai

KTU mokslininkas apie šių metų chemijos Nobelio premiją: tarsi „Hermionos rankinukas“ – mažas išorėje, didelis viduje

Dr. Artiom Magomedov, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas

Šių metų Nobelio chemijos premija šiandien skirta Susumu Kitagawa, Richard Robson ir Omar M. Yaghi už metalo-organinių karkasų (MOF) sukūrimą bei išplėtojimą.

Kas tai yra MOF? MOF tarsi porėti „konstruktoriai“: čia metalo jonai – tarsi mazgai, organiniai jungikliai – tarsi „lazdelės“. Tokios gardelės turi nepaprastai daug tuščios vietos, todėl yra labai lengvos ir turi milžinišką vidinį paviršių – vos keli gramai gali prilygti futbolo aikštės plotui (arba, kaip buvo pristatyta Nobelio komiteto, tarsi Hario Poterio knygų veikėjos Hermionos stebuklingas rankinukas: mažas išorėje, didelis viduje.

Gauti tokias medžiagas nėra lengva, nes reikia tikslingai parinkti komponentus bei sąlygas savaiminiam karkasų susidarymui, tačiau šiuo metu jau yra sukurti tam tikri sintetiniai jų gavimo metodai.

Kodėl šis atradimas svarbus? MOF leidžia „pagaminti“ ertmes su norimomis savybėmis: nuo CO₂ surinkimo ir selektyvaus atskyrimo iki vandenilio saugojimo bei vandens išgavimo iš labai sauso oro.

Pastarasis pritaikymas įspūdingai pademonstruotas JAV Kalifornijos Mirties slėnyje – delninio įrenginio su MOF pakako išgauti vandeniui naudojant vien saulės šviesą.  

Šio tipo medžiagų koncepcija toliau plėtojama ją perkeliant į visiškai organines sistemas – kovalentinius organinius karkasus (COF). Technologijoms besivystant, MOF medžiagos gali reikšmingai prisidėti sprendžiant globalias energetikos, klimato ir vandens trūkumo problemas.

Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)