Finansai

Lietuvos eksporto prognozės: metams įsibėgėjus – atgautas prarastas tempas

Užsitęsusi pandemija ir pasauliniu mastu taikomi karantino suvaržymai grasino smarkiai pabloginti Lietuvos eksportuotojų padėtį, tačiau prognozės nuteikia optimistiškai – prie neapibrėžtumo būsenos prisitaikęs verslas jau šiemet turėtų grįžti į prieš pandemiją generuotas eksporto apimtis.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ atliko 2020 metų eksporto tendencijų apžvalgą ir nustatė eksporto prognozes ateičiai, atsižvelgiant į pandemijos evoliuciją ir kitokio pobūdžio ekonomines rizikas.

Eksporto apimtis smukdė kritusios naftos kainos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. eksportuotų prekių ir paslaugų vertė sumažėjo 5,4 proc., palyginti su ankstesniais metais. „Kritimas buvo mažesnis negu tikėjomės. Didžiausią įtaką eksporto vertės mažėjimui turėjo kainos, tiksliau – pernai metų viduryje smarkiai atpigę naftos produktai, o tai stipriai sumažino energetinių produktų kainas ir dalies chemijos pramonės eksporto kainas. Galima manyti, kad kylant naftos kainoms, kils ir eksporto apimtys“, – sako Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimai rodo, kad 2020 m. prekių eksportas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 3,4 proc. ir siekė 29,6 mlrd. eurų. Labiausiai tam įtakos turėjo eksportuojamų energetinių produktų smukusios kainos – jos krito beveik per pusę, taip pat iki 7 proc. sumažėjo energetinių produktų dalis prekių eksporto struktūroje. Tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 5,9 proc., o reeksportas liko nepakitęs (0,02 proc.).

„Apžvelgdami visus metus matome, kad daugiausia išgąsčio ir baimių dėl ekonomikos kėlė pernai metų antrasis ketvirtis, kai prekių eksportas mažėjo 8,7 proc., tačiau metų pabaigoje rodikliai kilo į viršų ir beveik visų pramonės šakų eksportas augo“, – sako J. Kalendienė.

Paslaugų sektorius kur kas labiau nukentėjo nuo pandemijos nei pramonė ir gamyba. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. pirmą-trečią ketvirtį paslaugų eksporto vertė sumenko 9,2 proc., vertinama, kad 2020 m. paslaugų eksporto vertė sumažės 9,1 proc. iki 10,4 mlrd. eurų. Kartu nutrūko pastarųjų kelerių metų tendencija, kai paslaugų eksporto apimtys augo dviženkliais skaičiais.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad aukštos pridėtinės vertės dalis bendrame lietuviškos kilmės prekių eksporte siekė 6 proc., o COVID-19 pandemija lėmė, kad lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportas į tikslines rinkas sumenko 3,7 procento.

Chemijos pramonė – aukštyn

„Eksportą ir toliau tempia pagrindiniai penki sektoriai – inžinerijos pramonė, baldai ir mediena, maistas ir gėrimai, chemijos pramonė ir žemės ūkis. Analizė rodo, kad šių sektorių didesnė vertė bendroje eksporto struktūroje susiformavo dėl to, kad likusiems sektoriams pernykščiai metai buvo kur kas mažiau sėkmingesni“, – apibendrina J. Kalendienė.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė išskiria chemijos pramonės, augusios 5,9 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, sėkmę.

„Chemijos pramonėje turime naują produktų lyderį – reagentus. Jų eksportas išaugo daugiau nei 2,5 karto ir tai didino ne tik visos pramonės, bet ir apskritai Lietuvos eksporto apimtis“, – sako J. Kalendienė.

Ypač derlingi metai pernai buvo ir javų bei rapsų augintojams, kurių sėkmingai parduota produkcija lėmė, kad žemės ūkio produkcijos eksportas ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu iki 1,4 mlrd. eurų.

 Auganti ekonomikos priklausomybė nuo eksporto

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimui, Lietuvos eksportas, kurio struktūra paremta būtinojo vartojimo prekėmis, yra atsparus COVID-19 pandemijos sukeltam šokui. Be to, tikimasi, kad šiems metams persiritus į antrą pusmetį atsigaus ir tam tikrų aukštesniųjų technologijų prekių paklausa, pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės bus ekonomiškai aktyvios.

„Lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą vertiname palankiai ir tikimės, kad šis eksportas šiemet galėtų augti 6,7 proc. iki 16,3 mlrd. eurų. Paslaugų eksportas antroje metų pusėje taip pat atsigaus ir turėtų ūgtelėti 8,8 proc.“, – sako J. Kalendienė.

Anot jos, didžiausiu rizikos veiksniu išlieka COVID-19 pandemija, tačiau jei jos evoliucija bus nuosaiki ir vakcinacija vyks tolygiai, eksportuotojų juntamas neigiamas poveikis nebebus toks stiprus. Naujausiose tarptautinių organizacijų prognozėse numatomas spartus pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimas.

„Mūsų ekspertiniu vertinimu, eksportas sukuria pusę visos Lietuvos pridėtinės vertės. Ši dalis nuosekliai auga ir artėjame prie lūžio taško, kai eksportuojamos prekės ir paslaugos sudarys didesnę dalį nei vidaus rinka. Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo to, kaip seksis eksportuojančioms įmonėms, tik dar labiau augs“, – vertina Rasa Uždavinytė, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė.

Pasak jos, svarbiausia ir toliau telkti pastangas plečiant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą ir skatinant paslaugų eksportą. 

„Lietuvos eksportuotojams ši pandemija suteikė dvi galimybes. Pirmiausia sparčiau skaitmenizuoti vidinius procesus, žengti į skaitmeninę erdvę, elektroninę prekybą. Antra, pasinaudojus pamažu vykstančia tiekimo grandinių diversifikacija atrasti naujas rinkas ir naujus klientus“, – sako R. Uždavinytė.

2020 m. „Verslios Lietuvos“ eksportą skatinančiomis paslaugomis pasinaudojo 1322 Lietuvoje registruotos įmonės, kurios eksportavo už 7,5 mlrd. eurų, o tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį viso šalies prekių eksporto. Skaičiuojama, kad pernai padedant „Verslios Lietuvos“ specialistams klientų sudarytų kontraktų vertė siekė 29,18 mln. eurų.

Nuotolinės spaudos konferencijos „COVID-19 ir eksporto transformacija: prognozės ir perspektyvos“ įrašą galite peržiūrėti čia.

Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva“

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)