Finansai

Lietuvos ir Lenkijos verslininkų rankose – šansas ekonominius ryšius pakylėti į naują lygmenį

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos darbo vizito Lietuvoje proga per 150 verslininkų šiandien dalyvauja virtualiame verslo forume. Jame energetikos, logistikos, informacinių ryšių ir technologijų, gynybos, inžinerijos srityse veikiančios įmonės aptaria bendradarbiavimo galimybes tarp aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių.

Lenkijos–Lietuvos verslo forumą atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Abiejų šalių verslo bendruomenių ryšių stiprinimas, ypač siekiant efektyvaus ekonominio atgaivinimo po antrosios pandemijos bandos, yra viena pagrindinių vizito temų.  

„Daug kur pasaulyje paskelbus karantiną susitraukė ekonomika ir iškilo socialinių iššūkių. Kovodamos su ekonominiu nuosmukiu Europos Sąjunga ir pavienės valstybės narės ėmėsi įgyvendinti neįprastas priemones. Džiugina tai, kad didžiąja dalimi šiomis pastangomis siekiama pertvarkyti ekonomiką. Sakoma, kad nereikia praleisti progos pasinaudoti krize. Tikiu, kad mes jos nepraleisime, nes matome atsiveriančių galimybių“, – forumo atidarymo metu sakė Prezidentas.

Forumo metu įmonės, kurios ieško partnerių Lenkijoje ar Lietuvoje, turi galimybę užmegzti partnerystes per dvišalius verslo susitikimus.

„Virtualų verslo forumą organizuojame pirmą kartą, bet įmonių susidomėjimas ir aktyvi registracija rodo, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalių verslui yra ypač svarbus, nepaisant jokių aplinkybių. Lietuvos aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams kaimyninė Lenkija yra patraukli, daug potencialo įvairiuose sektoriuose turinti rinka. Tačiau kelias į ją nėra itin lengvas, todėl stiprus politinis palaikymas abiejų Prezidentų asmenyse yra labai rimta paskata daryti dar didesnį proveržį“, – sakė Daina Kleponė, verslumą ir eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ vadovė.

„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus lietuviškos kilmės prekių eksportas į Lenkiją augo daugiau nei 70 procentų. Anot D. Kleponės,  tai lėmė ir aktyvūs Lietuvos verslo veiksmai, gebėjimas prisitaikyti prie vietos poreikių, sėkmingas investavimas į produktų ar paslaugų vystymą.  „Lenkijos rinka vertinama kaip uždara, save sauganti, bet džiugu, kad lietuviškų verslų tai negąsdina ir galime skaičiuoti vis daugiau sėkmės istorijų“, – sakė ji.

„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, kaimyninė Lenkija patenka tarp trijų didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.  Abiejų šalių verslas jau dabar glaudžiai bendradarbiauja transporto, energetikos, maisto sektoriuose: 2019 metų duomenimis, mineralinis kuras sudarė 27 proc. viso eksporto iš Lietuvos į Lenkiją, plastikas ir jo dirbiniai – 16 proc., gyvūninės kilmės maisto produktai – 10 procentų.  Iš Lenkijos į Lietuvą 2019 m. daugiausia buvo eksportuojama transporto priemonių (13,7 proc. viso eksporto), mašinų ir mechaninių įrenginių (7,2 proc.), plastiko ir jo dirbinių (7,1 proc.).

Virtualų Lietuvos–Lenkijos verslo forumą „Versli Lietuva“ organizuoja kartu su LR Prezidentūra, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmais, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lenkijos konfederacija „Lewiatan“.

Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva“

(Perskaityta per mėnesį: 6, iš jų šiandien: 1.)