Finansai

LISVA tyrimas: Lietuvoje grėsminga viešųjų paslaugų krizė – galėtų padėti socialinis verslas

Šiandien jau niekas neabejoja, kad socialinės ekonomikos sektorius tampa svarbus tiek bendram ekonominiam valstybės augimui, tiek visuomenei kylančių iššūkių sprendimui. Ilgainiui, šis verslo veiklos modelis taps vyraujančiu prieš tik pelno siekiantį verslą, kuris neatsižvelgia į žmogų ar jį supančią aplinką, žalą klimatui ir pan.

Atsižvelgiant į vis didėjančią socialinio verslo svarbą Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) projekto G-A-L-I-U (gebėjimai-atstovavimas-lyderystė-investicijos-užimtumas) apimtyje užsakė  nepriklausomą tyrimą apie tai, kokias visuomenės problemas galėtų padėti spręsti socialinis verslas ir ko trūksta jo plėtrai Lietuvoje. Tyrimą „Sociologinė studija: socialinio verslo skatinimo Lietuvoje ekonominės, socialinės, politinės ir teisinės prielaidos“ atliko mokslininkai-tyrėjai: prof. habil. Dr. Gediminas Merkys ir dr. Daiva Bubelienė.

Nepriklausomą tyrimą atlikę mokslininkai rekomenduoja sprendimų priėmėjams socialinio verslo plėtros klausimą įtraukti  į politinę darbotvarkę, nes jis nepelnytai yra ignoruojamas. Tyrimas parodė akivaizdų faktą, kad su daugeliu problemų vietos savivalda jau nebesusitvarko ir tai kelia didelį susirūpinimą. Kaip vienas iš sprendimų būdų galėtų būti spartesnis viešųjų nevalstybiniam sektoriui – nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam bei tradiciniam verslui, bendruomenėms ir kt. „Tikslinga neatidėliotinai pradėti viešųjų paslaugų perdavimo NVO ir socialiniam verslui klausimą įtraukimą į aktualias politines darbotvarkes“, –  rašoma tyrime.

Studijoje taip pat apžvelgiama ir Pasaulio ekonomikos forumo bei kitų kompetentingų institucijų/struktūrų, tokių kaip EPBO, EK ir t.t. akcentuojama socialinio verslo svarba ekonomikos atsigavime bei transformacijoje. Parodoma, kad socialinis verslas, kaip organizacijos tipas, pasižymi unikaliomis visuomeniškai vertingomis funkcijomis, kurių paprastai negali perimti tradicinis verslas, taip pat organizacijų, nesiekiančių pelno, kiti tipai. Atskleidžiama socialinio verslo tapatybė, kuri pasireiškia gebėjimu integruoti socialumą, inovacijas ir rinką.

„Socialinio verslo galimybių tyrimas rodo, kad Lietuvos Vyriausybės vaidmuo remiant socialinį verslumą Lietuvoje vis dar yra silpnas, o pastaruoju metu dar labiau sumažėjęs – nematome lyderystės, vizijos ir konkrečių veiksmų bei planų socialinio verslumo aplinkai puoselėti Lietuvoje. Šioje srityje gerokai atsiliekame ir nuo kitų Europos šalių“, – tyrimo išvadas komentuoja LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė.

Asociacijos vadovę stebina nepakankamas dėmesys socialinio verslo potencialui, nes tarptautinėje  praktikoje dominuoja priešingos tendencijos. „Remiantis Silicio slėnio, Izraelio startuolių ekosistemos, Pasaulio ekonomikos forumo renginiais bei jų ataskaitomis akivaizdu, jog visi vienbalsiai sutaria dėl didžiulio socialinio verslo ir socialinių inovacijų potencialo spręsti visiems mums kylančius iššūkius. Nebegalime ilgiau laukit ir tikimės artimiausiu metu dialogo su politikos formuotojais apie socialinio verslumo plėtros perspektyvas Lietuvoje, – sako V. Bražiūnaitė.

Juo labiau, kad praėjusią savaitę Europos Komisijos priimtame Socialinės ekonomikos veiksmų plane akcentuojama socialinio verslo ekonomikos organizacijų svarba ir Europos Sąjungos įsipareigojimas stiprinti šią sritį. Naujojo periodo lėšas valstybės narės privalo skirti socialinės ekonomikos stiprinimui. Tai prilyginama  skaitmenizacijos ir žaliojo kurso prioritetams.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisaras Thierry Bretonas Socialinės ekonomikos veiksmų plano pristatymo renginyje Briuselyje, sakė, kad socialinė ekonomika yra perspektyvi ir atitinka naujosios kartos norą dirbti prasmingą darbą. Socialinė ekonomika yra puiki galimybė dirbti kilnios misijos vardan, būti reikšmingam visuomenės ir Europos projekto dalimi. Nuo šiol socialinė ekonomika yra oficialiai paskelbta svarbiu ekonomikos elementu. „Socialinė ekonomika kuria darbo vietas ir prisideda prie ekonomikos augimo ir tai atitinka piliečių ir jų artimiausios aplinkos poreikius. COVID-19 krizė taip pat parodė socialinės ekonomikos verslo modelių atsparumą ir išradingumą. Siekdami toliau plėtoti jų potencialą ir indėlį į žaliąsias ir skaitmenines transformacijas dirbsime su visomis suinteresuotosiomis šalimis siekdami labiau įtraukiančios ir tvaresnės ekonomikos“, – kalbėjo Europos Komisaras Thierry Bretonas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis sutinka, kad nevertindama socialinio verslo potencialo Lietuva praranda daug galimybių spręsti visuomenei aktualias problemas, ypač švietimo srityje, kuri galėtų tapti šio verslo niša. „Šios įmonės galėtų sėkmingai veikti socialinės politikos srityje, teikti socialines paslaugas, o taip pat matau dideles galimybes žaliojoje ekonomikoje. Labai reikėtų sustiprinti socialinio verslo dalyvavimą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, tai irgi būtų puiki niša socialiniam verslui, kuri kol kas menkai užpildyta“, – pastebi profesorius.

Jo teigimu, tai padėtų efektyviai panaudoti europinę paramą ir padėtų įtraukti labiau pažeidžiamas socialines grupes į ekonominę veiklą. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių kompiuterinio raštingumo mokymai galėtų būti socialinio verslo sritis, kuri spręstų ir užimtumo didinimo, ir atskirties mažinimo problemas.

Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka kaip didžiulį socialinio verslo pranašumą išskiria lankstumą ir visuomenę telkiančios vizijos turėjimą. „Dėl savo išskirtinės visuomenei aktualios vizijos socialinis verslas gali tapti patrauklus aukotojams, rėmėjams, jam kur kas lengviau prisitraukti savanorių, žmonių, kurie aukos savo laiką, nes jiems patinka idėja. Tai yra didžiulis socialinio verslo pranašumas ir prieš įprastinį pelno siekiantį verslą, kuris tokios pagalbos nelabai gali tikėtis“, –  akcentuoja VU profesorius. 

Pasak jo, rūpindamasis tam tikromis socialinėmis grupėmis socialinis verslas pasižymi lankstumu lyginant su valstybinių įstaigų biurokratija. „Bene garsiausias pavyzdys yra restoranas „Pirmas blynas“, kuris įdarbina neįgalius žmones, yra kitų organizacijų, kuriose dirba žmonės, grįžę iš įkalinimo įstaigų, turėję priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų ar prekybos žmonėmis aukos. Socialinio verslo organizacijos yra pajėgios padėti žmonėms, kurie vengia biurokratinių įstaigų, vengia valstybinės kontrolės. Socialinis verslas, būdamas gerokai lankstesnis, gali įgyti šių žmonių pasitikėjimą, nes jis nekontroliuoja savo klientų, o priimdamas į darbą nekelia tiek biurokratinių reikalavimų. Savo lankstumu jis gali pasiekti tuos tikslus, kuriuos sunkiau pasiekti valstybės ar savivaldybių įstaigoms, todėl gali tapti bendradarbiu, užimti visuomenei svarbias veiklos nišas“, – įsitikinęs prof. R. Lazutka.

Susipažinti su tyrimu „Sociologinė studija: socialinio verslo skatinimo Lietuvoje ekonominės, socialinės, politinės ir teisinės prielaidos“ galima čia:

http://lisva.org/

 

Pranešimą paskelbė: Auksė Kontrimienė, Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA)
LISVA tyrimas: Lietuvoje grėsminga viešųjų paslaugų krizė – galėtų padėti socialinis verslas

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)