Finansai

Mobilieji laiškininkai Lietuvą per dieną apvažiuoja 3 kartus

Jau kiek daugiau nei pusmetis, kai visoje Lietuvoje kaimų ir atokesnių vietovių keliukais važinėja mobilieji laiškininkai. Atrodo, dar ne taip seniai mobilieji laiškininkai gyventojams buvo naujiena, sukėlusi ne vieną nuogąstavimą – kaip bus teikiamos pašto paslaugos? Šiandien pokyčiais džiaugiasi ne tik kaimiškųjų vietovių gyventojai, bet ir patys laiškininkai.

Kas tie mobilieji laiškininkai, kiek per dieną kilometrų jie nuvažiuoja ir kurių šalies rajonų gyventojai juos kviečia dažniausiai?

„Pokyčiai, tiksliau, noras užtikrinti gyventojams šiuolaikiškas pašto paslaugas, yra didžiulė varomoji jėga. Mobilieji laiškininkai buvo vienas didžiausių mūsų strateginių projektų, suteikusių galimybę modernias pašto paslaugas atvežti net ir pas atokiausių vietovių gyventojus, – sako Lietuvos pašto Tinklo padalinio direktorius Jonas Sadauskas. –  Mobiliojo laiškininko modelis pakeitė bendruomenių įpročius, priartino pašto paslaugas prie žmogaus, o taip pat leido įrodyti, kad turint šiuolaikiškas priemones galima atsisakyti tradicinio ir mažiau efektyvaus paslaugų teikimo pašto patalpose. Džiugu, kad Lietuva priima pokyčius. Lietuvos pašte jie vyksta nuolatos ir dar kurį laiką vyks. Viskas tam, kad gyventojai gautų kokybiškas pašto paslaugas“.

Lietuvos paštas dalijasi 7 įdomiais faktais apie mobiliuosius laiškininkus:

  1. Mobilieji laiškininkai – tai tie patys įprasti laiškininkai, tik skirtumas tas, kad jie aprūpinti moderniomis darbo priemonėmis, važinėja naujais tarnybiniais automobiliais ir pagal iškvietimą atvyksta tiesiai į namus – vietovėje, kur dirba mobilusis laiškininkas, žmonėms nebereikia eiti į paštą – paštas atvažiuoja pas juos.
  2. Pirmieji mobilieji laiškininkai į Lietuvos kelius išvažiavo dar 2017 metų gegužę, Radviliškio ir Utenos rajonuose. Projektas buvo pratęstas ir 2020 vasarį, kai į gatves išvažiavo paskutiniai 55 mobilieji laiškininkai, galutinai įgyvendintas.
  3. Šiuo metu Lietuvoje dirba 440 mobiliųjų laiškininkų. 88 proc. jų yra moterys, daugiau nei pusė laiškininkų patenka į amžiaus grupę tarp 46 – 60 metų.
  4. Bendrai mobilieji laiškininkai per dieną aplanko apie 343 tūkst. adresų. Vienas laiškininkas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja apie 100 km. Visi kartu – kiek daugiau nei 4400 km. Jeigu mobilieji laiškininkai važiuotų Lietuvos pasienio kontūrais, per dieną šalį apvažiuotų mažiausiai 3 kartus.
  5. Mobilieji laiškininkai važinėja naujais tarnybiniais automobiliais „Dacia Sandero“. Bendras mobiliųjų laiškininkų automobilių ilgis, sustačius vieną paskui kitą, būtų 1 km 760 metrų, t. y. praktiškai per visą Gedimino prospektą nuo Žvėryno tilto iki T. Vrublevskio gatvės.
  6. Daugiausia mobiliųjų laiškininkų yra Vakarų regione (Klaipėdoje, Tauragėje, Telšiuose ir kt.) – čia jų yra 195. Tačiau daugiausia iškvietimų nuo starto pradžios sulaukė Marijampolės ir Jurbarko mobilieji laiškininkai.
  7. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria mobilieji laiškininkai, yra netvarkingos pašto dėžutės bei adresų nebuvimas, kartais tenka susidurti ir su ne itin draugiškai nusiteikusiais šunimis. Tačiau dauguma laiškininkų džiaugiasi darbu – labiausiai džiugina gyventojų nuoširdumas, neretai gyventojai pasiruošę laiškininką nustebinti ir smulkia dovanėle ar lauktuvėmis iš kaimo.

Išsikviesti mobilųjį laiškininką galima bendruoju Lietuvos pašto tel. numeriu 8 700 55 400. Išsikvietus laiškininką, jis atvyksta kitą darbo dieną (laiškininkai dirba antradieniais – šeštadieniais). Daugiau informacijos apie mobiliuosius laiškininkus galima rasti Lietuvos pašto interneto svetainėje.

Pranešimą paskelbė: Monika Pivoraitė, AB Lietuvos paštas
Mobilieji laiškininkai Lietuvą per dieną apvažiuoja 3 kartus

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)