Finansai

Nauja tvarka lemia didesnes šildymo sąskaitas – privačios katilinės šilumą pardavinėja brangiau nei pernai

Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) iš biokuro pagamintą šilumą centralizuotos šilumos tiekėjams (CŠT) šiemet tenka pirkti brangiau. Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai šilumos poreikis didžiausias, „Vilniaus šilumos tinklai“ NŠG bendrovėms turėjo mokėti 21% daugiau nei prieš metus, o „Klaipėdos energija“ nereguliuojamiems NŠG sumokėjo net 28% daugiau. Tokį išlaidų šilumos gamybai padidėjimą lėmė šiemet įsigaliojusi nauja Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) įvesta tvarka, kuri žadėjo didesnę konkurenciją ir mažesnes kanas.

Nuo šių metų įsigaliojusi nauja VKKEK nustatyta šilumos supirkimo tvarka žadėjo padidinti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir taip užtikrinti mažesnes šilumos kainas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad naujosios tvarkos efektas – priešingas.

Savivaldybių valdomos CŠT įmonės privalo pirkti šilumą aukcionuose iš pigiausiai ją pasiūliusių NŠG, tačiau šaltaisiais mėnesiais šilumos poreikis toks didelis, kad CŠT įmonės superka visą šilumą iš visų veikiančių NŠG, o trūkstamą dar pagamina pačios.

Kadangi šaltaisiais mėnesiais konkurencijos tarp šilumos gamintojų nėra, VKEKK pamėgino apriboti privataus kapitalo valdomų NŠG aukcionuose parduodamos šilumos kainą, nustatydama kainų ribą, kuri yra artima iš dujų gaminamos šilumos kainai, o kai  kuriais atvejais net ją viršija.

VKEKK nustatė kainų „lubas“ visiems šilumą iš biokuro gaminantiems subjektams, darydama prielaidą, kad biokuro katilinė dirba maždaug 5 mėnesius per metus ir gauna apie 4-5% pelno nuo turto vertės, o šiuo atveju vertė atitinka ką tik pastatytos, naujos, katilinės kainą. Nustatant kainų ribą, VKEKK į ją įskaičiuoja aukštas nusidėvėjimo sąnaudas, didelius aptarnavimo kaštus ir pan. Todėl tai, kas teoriškai yra kainos apribojimas, realybėje tapo galimybe NŠG padidinti iš biokuro gaminamos šilumos kainą beveik iki „dujinės“ šilumos kainos.

Pagal 2019 m. sausio mėnesio šilumos aukciono rezultatus, CŠT bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ iš NŠG turėjo nupirkti šilumos už 3,34 mln. eurų, kurią perdavė vartotojams. Tai yra sumokėjo už perkamą šilumą 21% daugiau nei tuo pačiu metu 2018 m. Biokuro kainos šiame laikotarpyje skiriasi nežymiai. Bendrovė AB „Klaipėdos energija“ vien tik nereguliuojamiems NŠG šių metų sausį už jų parduodamą šilumą sumokėjo beveik 700 tūkst. eurų, kai tuo tarpu pernai už tą patį laikotarpį – 500 tūkst. eurų arba 28% mažiau.

Labai panašūs aukcionų rezultatai ir vasario mėnesį. Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumą NŠG sumokės apie 3 mln. eurų, o prieš metus – 2,6 mln. eurų. Vasarį NŠG parduota šiluma Vilniuje pabrango 19%. Pažymėtina, kad ir pagal senąją tvarką NŠG įmonės visoje Lietuvoje, gal išskyrus Kauną, NŠG dirbo pelningai, o naujoji tvarka atneša dar didesnius pelnus

Kovo mėnesio šilumos aukcionuose NŠG parduodamos šilumos kainos taip pat didesnės nei pernai, o Panevėžyje vienas NŠG aukcione iš biokuro gaminamą šilumą norėjo parduoti net brangiau, nei ji kainuoja gaminant iš dujų. Kai kurie šilumos gamintojai šilumą pardavinėjo žiemos mėnesiais tik 0,01-0,02 ct/kWh pigiau negu leistina riba, nustatyta VKEKK. Tikėtina, kad kitą žiemą įsidrasinę jau visi tai darys.

„Biokuro kainos aptariamu laikotarpiu keitėsi nežymiai, bet naujos VKEKK tvarkos dėka, NŠG iš biokuro gaminamą šilumą šalčiausiais mėnesiais šiemet pardavinėjo reikšmingai brangiau nei pernai. Šis pabrangimas atsidurs gyventojų šildymo sąskaitose. Argi toks yra šilumos rinkos reguliavimo tikslas? Gyventojams naujoji VKEKK tvarka nenaudinga, tačiau ji labai palanki nereguliuojamiems NŠG – šiemet jie gali gauti dar didesnius pelnus. Balandžio mėnesį, kai jau baigiasi šildymo sezonas, greičiausiai prasidės reali konkurencija tarp šilumos gamintojų. Bet kam ji tada įdomi, kai didžiausios šildymo sąskaitos jau apmokėtos?“, – sako Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas.

Šios ir daugelis kitų aplinkybių liudija, kad VKEKK nustatyta naujoji šilumos supirkimo tvarka nėra tvari, turi daug trūkumų ir privalo būti iš esmės peržiūrėta. Būtina sukurti prielaidas konstruktyviai konkurencijai Lietuvos šilumos rinkoje, kuri pirmiausiai paisytų vartotojų interesų, o tam būtina koreguoti Šilumos ūkio įstatymą.

Pranešimą paskelbė: Inga Razmaitė, UAB Headline agency

(Perskaityta per mėnesį: 23, iš jų šiandien: 1.)