Finansai

Naujas verslo pranašumas – investicijos į žaliąją transformaciją

Europos Sąjungos šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso – plano užtikrinti klimato kaitos mažinimą – įgyvendinimo etapą. Laukiama įvairių reguliacinių, mokestinių ir kitų priemonių, kurios padėtų paskatinti verslą sparčiau žalinti veiklos modelius. Lietuvos finansų sektoriaus atstovai teigia, kad tvarūs verslai ateityje gali tikėtis ir palankesnių kreditavimo sąlygų, o bendrovės, kurios dels investuoti į žaliąsias technologijas, gali susidurti su išaugusia konkurencija bei išlaidomis.

Gera žinia – Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų anglies dioksido emisijos pasaulyje sumažėjo maždaug 8 proc. Tačiau tai – ir nauja kartelė, kurios reikėtų laikytis nuolat. Siekiant užtikrinti, kad vidutinė oro temperatūra Žemėje nekiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiu, kitą dešimtmetį išmetamų teršalų kiekis kasmet turėtų mažėti tokiu pačiu rodikliu.

Pasiekti tai be papildomų investicijų į visos bendrijos ekonomikos žalinimą neįmanoma, tad transformacija artimiausiu metu sparčiai įsibėgės, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotoje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“ praėjusią savaitę teigė ES, Lietuvos institucijų vadovai ir finansų sektoriaus ekspertai.

„Ne be reikalo tvarumo, ekologijos ir ekonominių veiklų žalinimo temoms dabar skiriamas toks didelis dėmesys. Išsikėlėme didelį ir svarbų tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimato kaitai ir jį pasiekti privalome ne tik dėl ekonominės naudos, bet ir dėl ateities kartų ir bendros planetos sveikatos“, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, renginį inicijavusi LBA prezidentė.

Svarbus vaidmuo – finansų sektoriui

LR finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė konferencijoje sakė, kad jau dabar svarstomos tam tikros reguliacinės, su mokesčiais ir paskatomis susijusios priemonės, kurios padėtų reikšmingai progresuoti ir įgyvendinti žaliojo kurso tikslus. „Ekonomikos žalinimas yra vienas iš trijų pagrindinių Vyriausybės tikslų, tačiau šiai transformacijai mūsų šalyje prireiks beveik 14 mlrd. eurų. Tai didelė suma, tad suprantama, kad vien viešųjų lėšų neužteks, turėsime pritraukti ir privatų kapitalą. Būtent per žaliuosius finansus bankai ekonomikos transformacijoje užims labai svarbų vaidmenį, nes jie finansuoja didžiąją dalį mūsų šalies bendrovių“, – sakė V. Česnulevičiūtė.

Klimato kaitos veiksniai bus įtraukti į daugelį Lietuvos banko funkcijų – pinigų politikos vykdymą, ekonomikos vertinimą, prognozavimą, finansinio šalies stabilumo stebėseną, sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. „Pavyzdžiui, transporto sektorius prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo mūsų šalyje prisideda bene trečdaliu, o transporto bendrovių projektai sudaro nemažą dalį bankų paskolų portfelių. Tad turėsime vertinti, kaip klimato kaitos veiksniai, besikeičianti verslo kreditavimo politika keis bankų paskolų portfelius ir jų rizikingumą“, – teigė jis.

Tvarumas taps konkurenciniu pranašumu

Verslo modelius pertvarkyti į tvaresnius bendroves įpareigos ne tik ES ar šalies institucijų reguliacinės priemonės, bet ir aštrėjanti konkurencinė kova, mano SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė, paskirtoji SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Ateityje tvarumas bus konkurencinis pranašumas – jei įmonė nebus pertvarkiusi savo veiklos ir negalvos apie savo įtaką klimato kaitai, tai reikš ir didesnes išlaidas mokant mokesčius, o galbūt – ir finansavimo išlaidas“, – konferencijoje kalbėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Nuo ko įmonėms pradėti jau dabar? Finansų ir kredito sektoriaus praktikai rekomenduoja pirmiausia atlikti vidinį auditą – išanalizuoti savo veiklą kiek kitokiais kriterijais nei buvo įprasta iki šiol. „Verslui, kuris dar mažai domėjosi žaliuoju kursu, patarčiau tiesiog pradėti sekti savo veiklos emisijas – kiek anglies dioksido išmetama tiesiogiai, kiek elektros suvartojama, nes visi šie dalykai ilgainiui bus svarbūs net ir finansavimo veikloje. Netolimoje ateityje bendrovės skolindamosi turės pateikti papildomą informaciją bankams. Tai bus vienas iš papildomų parametrų, ką mums reikės sekti ir stebėti“,  – akcentavo Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

ES ekonomikos transformacijai – 1 trln. eurų

Žalinimo kryptimi juda visa Europa ir pasaulis. „Klimatas tapo pagrindine politinio naratyvo tema visame pasaulyje. Tai precedento neturintis visuotinis iššūkis, kuris reikalauja atitinkamų veiksmų. Europos investicijų bankas, būdamas klimato bankas, palaikys žaliąją transformaciją ir darys viską, ko reikia, kad tvarūs pokyčiai būtų įgyvendinti. Per ateinantį dešimtmetį klimato politikai ir tvarioms investicijoms skirsime net 1 trilijoną eurų“, – konferencijoje sakė Europos investicijų banko, pagal skolinimo apimtis didžiausios daugiašalės finansų institucijos pasaulyje, prezidentas Werner Hoyer.

Žalioji transformacija nebus įgyvendinta per vieną naktį, todėl svarbu jai nešykštėti išteklių ir kuo greičiau imtis konkrečių veiksmų, pabrėžė jis. „Investicijos į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą bus perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindas. Pagunda atidėti šias investicijas yra didžiulė, tačiau pasiduoti jai reikštų sutikti su ilgainiui per didelėmis sąnaudomis bei ekonomikos „zombifikacija“. Todėl visi mes turime imtis iššūkio sutelkti tvarias investicijas ir tai padaryti pirmiausiai reikia privačiame sektoriuje“, – teigė ekspertas.

Parengtas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Gegužę Lietuva Europos Komisijai jau pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame numatytos reformos ir investicijos, kurių bendra vertė – per 2 mlrd. eurų. Daugiau nei 800 mln. eurų jame numatyta žaliosioms reformoms mūsų šalyje įgyvendinti.

„Norėdami išjudinti ekonomikos transformaciją, turime didinti investicijas, nukreiptas į jos žalinimą. Europos Komisija tam sukūrė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios tikslas yra suteikti šalims finansinių galimybių ne tik atgaivinti popandeminę ekonomiką, bet ir paspartinti žaliąją pertvarką, įgyvendinti energetikos, transporto ir kitų aplinkai didelį neigiamą poveikį darančių sektorių pertvarkas ir reformas“, – akcentavo Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, kuruojantis aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimus.

Daugiau informacijos:

Valerija Kiguolienė

LBA komunikacijos vadovė

Mob. tel. +370 670 30408

El. p. valerija.kiguolienė@lba.lt

Pranešimą paskelbė: Aistė Veberaitė, UAB „Publicum“
Naujas verslo pranašumas – investicijos į žaliąją transformaciją

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)