Lietuvos auginimo terpių gamintojai siūlo taikyti pažangesnį durpynų naudojimo modelį – užuot laukus, kol durpynas bus visiškai išeksploatuotas, vykdyti pelkių rekultivaciją dalimis, lygiagrečiai su durpių išgavimu. Tokia praktika jau taikoma užsienyje, o Lietuvoje galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.
Pasak Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdomojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, šiuolaikinė durpių pramonė nebėra orientuota vien tik į žaliavos gavybą – didžioji dalis veiklos yra susijusi su augalų auginimui skirtų terpių gamyba, o tvarumas tampa kertiniu principu.
„Durpynai gali būti ne tik naudojami, bet ir atkuriami. Asociacijai priklausančių įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą, todėl jau dabar ieškome sprendimų, kaip dalimis pradėti rekultivaciją dar nenutraukus visos gavybos. Tai leistų sumažinti CO₂ emisijas, o kai kuriais atvejais – netgi prisidėti prie anglies dioksido kaupimo“, – sako G. Kavaliauskas.
ATGA primena, kad Lietuvos durpių pramonė naudoja vos apie 2 proc. šalies pelkių – tai sudaro kiek mažiau nei 14 tūkst. hektarų iš bendro maždaug 650 tūkst. ha pelkių ploto. Be to, sektorius jau visiškai atsisakė durpių naudojimo energetiniais tikslais – šiuo metu visa išgaunama žaliava skiriama tik augalininkystei ir auginimo terpių gamybai.
Vokietijos pavyzdys
Tyrimai Vokietijoje rodo, kad kiminų (lot. Sphagnum) auginimas buvusiuose durpių gavybos plotuose yra perspektyvus būdas ne tik atkurti pažeistas ekosistemas, bet ir atkurti biologinius išteklius. Tokie rekultivacijos projektai leidžia užtikrinti dirvožemio drėgmę ir sukuria sąlygas natūralioms pelkinėms buveinėms grįžti.
„Vokietijoje jau daugiau nei dešimtmetį taikomas modelis, kai kiminai auginami ne tik buvusiuose durpynuose, bet ir specialiai tam pritaikytuose laukuose. Tokie projektai ne tik padeda atkurti pelkes ir mažinti CO₂ emisijas, bet ir sukuria atsinaujinančią žaliavą augalų auginimui. Kai kuriuose bandomuosiuose laukuose iš vieno hektaro derlius siekia iki 8 tonų sausos biomasės, o tai rodo, kad šis kelias – ne tik ekologiškai, bet ir ekonomiškai pagrįstas. Tokią praktiką ATGA mato kaip įkvepiantį pavyzdį, kurį galime pritaikyti Lietuvoje, siekiant tvarios pramonės plėtros – ne tik naudojant, bet ir atkuriant gamtą“, – pažymi G. Kavaliauskas.
ATGA teigimu, šiuo metu pramonei itin svarbūs ekologijos ir tvarumo klausimai. Tai ypač aktualu auginimo terpių gamybos veikloje, kur fiksuojami anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.
„Mūsų nariai domisi tokiomis galimybėmis. Tai galėtų būti ir mokslinių tyrimų, ir pilotinių projektų objektas Lietuvoje. Daugelyje vietų, ypač kur pelkės buvo nusausintos ar iš dalies išeksploatuotos, galima būtų pritaikyti tokias technologijas – reikėtų tik aiškesnių teisinių ir praktinių gairių“, – priduria ATGA vadovas.
Nebūtina laukti, kol viskas bus išsemta
Šiuo metu galiojantys teisiniai aktai numato, kad rekultivacija pradedama tik užbaigus viso durpyno eksploataciją. Tačiau ATGA siūlo kitą požiūrį – atkurti gamtinį režimą etapais, kai tik tam atsiranda galimybių.
„Rekultivacija gali būti vykdoma nuosekliai, dalimis, net jei gretimuose durpyno plotuose vyksta gavyba. Tai leidžia sumažinti bendrą ŠESD kiekį, o sukuriant sąlygas augti kiminų kultūroms – ilgainiui netgi absorbuoti daugiau anglies dvideginio, nei jo išskiriama“, – paaiškina G. Kavaliauskas.
Tyrimai rodo, kad atkurtos pelkės hektaras gali absorbuoti nuo 2 iki 5 tonų CO² ekvivalento per metus, priklausomai nuo vietos ir rekultivacijos intensyvumo. Vokietijos projektai būtent tai ir pabrėžia – kad nereikia laukti, kol visas durpynas bus išeksploatuotas, norint pradėti gamtos atkūrimo procesą.
Durpynų reikšmė klimato politikai
Pelkių atkūrimas yra įtrauktas į Europos klimato politikos tikslus, o durpynai laikomi svarbia anglies sankaupos dalimi Pasak ATGA, Lietuva gali būti pavyzdinė šalis, kurioje pramonė yra klimato kaitos sprendimo dalimi, o ne problema.
„Turime spręsti ne tik tai, kiek naudoti durpių, bet ir kaip jas naudoti. Tvarus valdymas reiškia ne tik gavybos mažinimą, bet ir atsakingą atkūrimą, technologijų diegimą bei bendradarbiavimą su mokslo bendruomene“, – reziumuoja G. Kavaliauskas.
Lietuvos įmonės jau naudoja įvairias alternatyvias žaliavas – medžio pluoštą, perlitą, kokosų pluoštą, žievės kompostą bei sapropelį. Jos padeda užtikrinti tinkamas augalų augimo sąlygas ir kartu mažina durpių dalį auginimo terpėse.
Apie ATGA (buvusi Lietuvos durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“)
Auginimo terpių gamintojų asociacija (ATGA) vienija daugelį Lietuvos įmonių, veikiančių auginimo terpių sektoriuje. Šis sektorius yra esminė grandis žemės ūkio ir sodininkystės bei daržininkystės srityse. Mūsų nariai specializuojasi aukštos kokybės durpių ir kitų auginimo terpių gamyboje, tiekime ir inovacijų kūrime, siekdami patenkinti tiek vietos, tiek tarptautinės rinkos poreikius visame pasaulyje. ATGA įsipareigoja skatinti tvarią ir atsakingą pramonės plėtrą, aplinkai draugiškas praktikas, technologinį progresą ir socialinę atsakomybę įmonių veikloje.
https://www.linkedin.com/company/the-growing-media-producers-association/
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, Idea Prima
