Pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti UAB „Toksika“ už 2020 metus siūlys akcininkams išmokėti 880 391 Eur dividendų. Pagrindinė bendrovės akcininkė – valstybė, kuriai priklauso 92,51 % „Toksikos“ akcijų. Šias akcijas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2020 metais „Toksika“ gavo 8,57 mln. Eur pardavimo pajamų – 75 % daugiau 2019 metais. Pardavimo savikaina 2020 metais sudarė 4,27 mln. Eur (50 % daugiau negu 2019 metais), veiklos sąnaudos – 2,65 mln. Eur (45 % daugiau negu 2019 metais). „Toksikos“ EBITDA 2020 metais sudarė 2,26 mln. Eur ir buvo 2,5 karto didesnė negu 2019 metais. Grynojo pelno 2020 metais uždirbta 1,64 mln. Eur – net 8,1 karto daugiau negu 2019 metais.…
Nesulaukusi Atsigaivinimo plano LISVA kreipiasi į Vyriausybę: ragina švelninti socialines pasekmes per socialinį verslumą
„Per pastarąsias dvi finansines krizes socialinė ekonomika pralenkė kitus pramonės sektorius ir sukūrė daugiau nei 12 proc. darbo vietų, taip pat sprendė visuomenei aktualius klausimus. Bendras šių tikslinių įmonių mastas ir poveikis yra didžiulis – vien tik Europoje veikia 2,8 mln. organizacijų, veikiančių socialinės ekonomikos srityje“, – buvo akcentuojama šių metų sausio mėnesį vykusiame Pasaulio ekonomikos forume. Lietuvoje Vyriausybė iki balandžio 30 dienos turi pateikti Europos Komisijai (EK) 2,2 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, deja, socialiniai partneriai, taip pat turėję dalyvauti jo rengime, galutinio varianto dar neregėjo. Finansų ministerija tikina, kad diskusijos vyksta ministerijų lygmenyje ir žada, jog plano projektas bus paviešintas visuomenei artimiausiu metu, bet…
„Akropoliai“ atsidaro: kaip bus užtikrinamas saugumas?
Po 4 mėnesių priverstinės pertraukos lankytojams duris pirmadienį (balandžio 19 d.) atvers visos Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbančios parduotuvės. Dalis kavinių ir restoranų maistą tieks tik išsinešti. Piko valandomis dirbs kone dvigubai daugiau apsaugininkų, medicininės kaukės bus dalinamos jų neturintiems lankytojams, o srautus kiekviename iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrų „Akropolis“ bus galima pasitikrinti internete. Pagal Vyriausybės nurodymus, visos parduotuvės prekybos centruose „Akropoliai“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose dirbs tik darbo dienomis, o savaitgaliais dirbs pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančios parduotuvės – maisto, veterinarijos, optikos, ortopedijos parduotuvės, vaistinės, taip pat atskirus įėjimus iš lauko turinčios parduotuvės. Prekybos centrai darbą atnaujins užtikrindami visus reikalavimus, įskaitant ir didesnio vienam pirkėjui tenkančio ploto…
Karantinas ir darbas iš namų aktyvino tiesioginės prekybos rinką
Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos (LTPA) narių mažmeniniai pardavimai praėjusiais metais išaugo rekordiniais 11,2 proc. iki 42,3 mln. eurų be PVM. Tuo tarpu asmenų, bendradarbiaujančių su tiesioginės prekybos įmonėmis, skaičius padidėjo daugiau nei 2 proc. ir siekė beveik 46 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Praėjusiais metais tiesioginės prekybos įmonės bei jų pardavėjai sėkmingai prisitaikė prie naujos realybės, o karantino suvaržymai paskatino perkelti pardavimus į virtualią erdvę. Tai leido prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir pirkimo įpročių, efektyviau išnaudoti turimus skaitmeninius įrankius – mobilias aplikacijas, interneto svetaines, socialinius tinklus“,– komentuoja LTPA direktorius ir generalinis sekretorius Baltijos šalims Gintautas Zaleckas. Pasak G.Zalecko, karantino metu tiesioginės prekybos įmonių pardavėjai aktyviau pradėjo naudoti socialinius tinklus, rengti virtualias…
Kovą elektra Lietuvoje pigo 19 proc.
Kovą, po penkis mėnesius trukusio kainų augimo, Lietuvoje ir visose kitose „Nord Pool“ prekybos vietose elektros energijos kainos mažėjo. Mūsų šalyje vidutinė mėnesio kaina krito 19 proc. ir buvo 48,02 Eur/MWh. Latvijos ir Estijos vidutinės mėnesio elektros energijos kainos mažėjo 26 proc. ir siekė 43,55 Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 11,36 Eur/MWh iki 149,98 Eur/MW. Praėjusį mėnesį vidutinė „Nord Pool“ sistemos elektros energijos kaina, lyginant su vasariu, sumažėjo 27 proc. ir buvo 34,21 Eur/MW. Kovo pradžioje oro temperatūra buvo žemesnė už vidutinę metinę normą, tačiau antroje mėnesio pusėje įsivyravo šiltesni orai. Besikeičiančios oro sąlygos turėjo įtakos elektros energijos paklausai „Nord Pool“ regione ir jos kainų pokyčiams. Lyginant su…
Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja
„Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus. Tačiau beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimų teigia, kad naujo būsto pirkimui trukdo per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui sumokėti. „Luminor“ banko apklausos rezultatai rodo, kad per artimiausius 2 metus naują būstą įsigyti norėtų 18 proc. Lietuvoje ir po 14 proc. Latvijoje ir Estijoje apklaustų šeimų. Per artimiausius 3–5 metus gyvenamąją vietą keisti planuoja 16 proc. Lietuvoje, 12 proc. Latvijoje ir 10 proc. Estijoje apklaustų šeimų. Paklaustos, kaip pandemija paveikė šeimos būsto poreikius, Baltijos šalių šeimos dažniausiai nurodė, kad būstas…
„BaltCap“ suformavo didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondą
Užbaigus kapitalo pritraukimo etapą, fondas „BaltCap Private Equity Fund III“ („BPEF III“) investicijoms užsitikrino 177 mln. eurų. Tai didžiausia suma Baltijos šalių privataus kapitalo rinkos istorijoje. BPEF III yra „buyout“ (įgyjantis investicijų taikinio kontrolę) tipo fondas, investuosiantis ir į Baltijos, ir į Šiaurės šalis. Jis sieks tolesnės vadinamojo Naujojo Šiaurės regiono verslo integracijos. BPEF III vadovausis tvarumo principais – investicijomis bus siekiama teigiamo poveikio aplinkai ir socialiniams procesams. Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo fondo tikslas – atlikti iki 10 investicijų regione, vadovaujantis pasiteisinusia „pirk ir augink“ strategija. BPEF III taikiniai – brandžios Baltijos ir Šiaurės šalių įmonės, kurių vertė siekia 10-100 mln. eurų. „Atrodytų, kad tai – tik…
Tyrimas atskleidė: 71 proc. lietuvių nori verslo, tačiau pandemija įnešė abejonių
Lietuviai vieni iš pirmaujančių Europoje pagal norinčiųjų turėti verslą skaičių – net 71 proc. neatsisakytų dirbti sau, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2020 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). Tačiau ne vienerius metus augęs optimizmas, pandemijos dėka mažėjo. „COVID-19 įnešta nežinomybė ir nesaugumas sumažino žmonių pasitikėjimą, o tuo pačiu ir norą verslauti. Tai ypač išryškėjo vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kuriems sunkiau sekasi prisijaukinti socialinius tinklus ir dalijimosi ekonomiką“, – pristatydama tyrimo rezultatus tikina verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė. KSU Antreprenerystės ir inovacijų centro docentė teigia, kad pandemija išgąsdino ir įnešė nesaugumo, todėl domėjimasis tradiciniu verslu – susvyravo. Lyginant tyrimo duomenis prieš ir po pandemijos, Baltijos šalyse jis krito dviem procentais, o…
Verslo priežiūros įstaigų švieslentė: pirmauja Lietuvos bankas, labiausiai pasistūmėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Trečdalis šalies verslo priežiūros įstaigų savo darbą prižiūrint verslus atlieka labai gerai, tačiau 4 iš 10 institucijų beveik nedaro progreso. Pažangiausia institucija, kurios pagrindinė veikla – verslo priežiūra, yra Lietuvos bankas, o Valstybinė kalbos inspekcija įvardyta kaip mažiausiai pažangi. Tai parodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktas vertinimas – 2020 m. verslo priežiūros įstaigų švieslentė. „Naujausias atliktas vertinimas rodo, jog šalyje priežiūros institucijų veikla gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtume, pasigendame proveržio. Girdime verslo poreikį mažinti reguliacinę bei administracinę naštą. Laisvesnės verslo priežiūros taisyklės, nuspėjama ir prognozuojama priežiūros institucijų veikla yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų, todėl ėmėmės geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros reformos, esame suplanavę labai konkrečias priemones šiai…
Skaitmenizacija: kaip tai realizuoti?
Dar prieš prasidedant pandemijai Europos Sąjunga (ES) išreiškė siekį tapti pasaulinės skaitmeninės ekonomikos pavyzdžiu ir dalį savo išteklių nukreipė į šio prioriteto įgyvendinimą. Pandemijos laikotarpiu skaitmenizacijos svarba dar labiau išryškėjo, taigi viena pagrindinių ES investicijų krypčių išlieka skaitmeninimas. Lietuvos įmonės ilgą laiką pasaulinėje arenoje konkuravo kokybiška ir pigesne darbo jėga. Tačiau vidutiniam atlyginimui vejantis Vakarų šalių vidurkį bei mažėjant kvalifikuotų specialistų pasiūlai, tik investicijos į technologijas gali padėti išlikti konkurencinėje kovoje. Medžio ir aliuminio rėmų langų, durų, fasadų ir žiemos sodų gamintoja UAB „Doleta“ kitais metais minės trisdešimties metų veiklos sukaktį ir jau dabar sako, kad plėtrai didelių investicijų nereikės artimiausius penkerius metus. „Doleta“ itin daug dėmesio skiria inovacijoms, automatizacijos…
