Viena didžiausių jaunų šeimų svajonių – turėti nuosavą būstą. Nuo 2018-ųjų metų, siekiant padėti jaunoms šeimoms įgyvendinti šį norą, skiriamos valstybės subsidijos pirmajam būstui su būsto kreditu įsigyti. KREDA grupė sėkmingai prisideda prie šios valstybės iniciatyvos ir jau padėjo įgyvendinti dešimtims šeimų svajonę. Šiais metais suteikiama galimybė gauti subsidiją įsigyjant ar statant būstą didesnėje dalyje šalies teritorijų – į regionų sąrašą įtraukti Gargždai, Tauragė, dalis Utenos ir Palangos miesto bei Vilniaus rajono teritorijų. Kaip teigia Jungtinės centrinės kredito unijos KREDA valdybos pirmininkė Kristina Simonovič galimybė gauti valstybės subsidiją savo pirmajam būstui suteikė realią pagalbą būstus įsigyti toms šeimoms, kurios anksčiau apie tai tik nedrąsiai svajodavo. Regionai – neatrastas perlas „Į…
Pandemijos pamokos komunikacijai: kaip bendrausime naujoje realybėje?
Pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis: nuo buities iki darbo ir tarpusavio santykių. Natūralu, kad prie šios naujos realybės turi prisitaikyti ir komunikacija – ne tik prekės ženklų, bet ir įmonių, ar institucijų, kaip kad Europos Sąjungos. Prie naujos realybės prisitaikyti dar vasaros viduryje aktyviai ėmusios ES valstybės narės kartu patvirtino iki šiol nematyto masto atsigavimo planą. „Naujos kartos Europa“ („New Generation EU“) pavadintame plane numatyta, kad ES valstybės pirmą kartą kartu tarptautinėse rinkose skolinsis 750 mlrd. EUR ir juos investuos į žalią, skaitmenišką ir į žmonių gerovę orientuotą bendrą ateitį. „Ši krizė, kaip ir kiekviena kita, atveria galimybių. Mums tai – galimybė susivienyti ir tapti dar stipresniems. Todėl Europa…
Šildymo sezoną Vilnius pasitinka žemiausia kaina per visą dešimtmetį
Vilniečiams spalio mėnesį centralizuotas šildymas kainuos net 20 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet už kilovatvalandę teko mokėti 4,27 ct, o šiemet – 3,40 ct. Tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu sostinėje nebuvo per visą dešimtmetį. Šildymo sezonas Vilniuje pradedamas jau nuo rytojaus – spalio 15 dienos. Šių metų šildymo sezoną Vilniuje pradėti rekordiškai mažiausia kaina, anot VŠT Generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, leidžia kuro kainos mažėjimas. „Spalį kintamoji kainos dedamoji yra 2,13 ct/kWh ir sudaro daugiau nei du trečdalius visos šildymo kainos. Matome, kad dabar vidutinė kintamoji kainos dalis 43 procentais mažesnė nei buvo prieš 10 metų, o lyginant su prieš penkerius metus buvusia kintama dedamąją, ji mažesnė…
Ketvirtadalis Baltijos šalių vairuotojų padangų būklę tikrina kartą per mėnesį
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojai rimtai vertina automobilio padangų būklę. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, 26 proc. Lietuvos, 24 proc. Estijos ir 22 proc. Latvijos vairuotojų padangų būklę pasitikrina kartą per mėnesį. Latviai ir lietuviai dažniau negu estai tikrina padangas dukart per metus. Taip elgiasi ketvirtadalis lietuvių ir latvių bei 21 proc. Estijos vairuotojų. Beveik dešimtadalis vairuojančių žmonių Baltijos šalyse padangų būklės netikrina niekada. Slėgį turi sekti vairuotojai „Galima pasidžiaugti, kad tinkama padangų priežiūros rutina vyrauja visos trijose valstybėse. Kartą per mėnesį reikėtų būtinai apžiūrėti padangų išorinę būklę. Vairuotojai patys turėtų sekti ir padangų slėgį. Naujesnėse transporto priemonėse prietaisų skydelyje pasirodo…
Minint Tarptautinę kredito unijų dieną – žvilgsnis į pradžią Lietuvoje
Trečiasis spalio mėnesio ketvirtadienis – reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kredito unijoms. Šiemet spalio 15 dieną minima 72-oji Tarptautinė kredito unijų diena, skirta atsigręžti į kredito unijų judėjimą, nueitą kelią, šių finansinių institucijų veiklos svarbą pasaulyje, o Lietuvoje – paminėti jubiliejinius 25-erius metus nuo pirmosios LKU grupės kredito unijos įsteigimo. Pro istorijos akinius Nors kredito kooperatyvų pradžių pradžia Lietuvoje yra nurodoma nevienodai, anot istoriko Vlado Terlecko, kai kuriuose šaltiniuose yra teigiama, kad pirmasis toks kooperatyvas buvo įsteigtas dar 1871 m. Pabiržėje ir vadinosi „Taupmenų skolinimosi bendrovė“. Tokių kooperatyvų veikla šalyje sparčiai populiarėjo, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinamosios draugijos, kurios vienijo…
„Nielsen“: pirkimo panikos nebėra, tačiau pokyčiai liks ilgam
Koronaviruso COVID-19 sukelta pandemija tiesiogiai palietė kas trečią namų ūkį visame pasaulyje. Pasaulinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ pastebi, jog nors pirkimo panikos nebeliko, tačiau pandemijai tebesitęsiant ilgainiui jos poveikį pajusti gali dar daugiau namų ūkių. „Nielsen“ vertinimu, dėl sveikatos iššūkių ar netekus darbo šiemet gegužę 32 proc. pasaulio namų ūkių su COVID-19 padariniais susidūrė tiesiogiai. Likusieji 68 proc. teigia asmeninio poveikio nepajutę, tačiau šis santykis turi potencialo keistis. „Pirmoji, panišku pirkimu pažymėta pandemijos banga pasibaigė. Tačiau kol mokslininkai intensyviai kuria vakciną bei stengiasi atrasti vaistus, kurie padėtų suvaldyti infekcijos plitimą, neapibrėžtumo dar yra likę daug ir jis neabejotinai veikia vartotojų elgesį. Augantys užsikrėtimų skaičiai ir beprasidedantis gripo sezonas gali lemti…
Medicinos bankas suteikė 2,8 mln. eurų paskolą vėjo elektrinių projektui Šakiuose
Šakių rajone augalininkystės ūkį turintiems ūkininkams Medicinos bankas suteikė 2,8 mln. eurų finansavimą vėjo gaminamos žaliosios elektros energijos verslui plėsti. Paskola panaudota keturių vėjo elektrinių, kurių kiekvienos galingumas 2 megavatai (MW) įsigyti. Vienas iš bendrovės „Vėjo nauda“ atstovų Julius Lauraitis teigia, kad vėjo elektrinės į Lietuvą iš Turkijos buvo atgabentos pavasarį, per patį COVID-19 karantino įkarštį. „Dėl didelių vėjo elektrinių parametrų ir svorio, kai pati elektrinė svėrė apie 360 tonų, o jų buvo net keturios, joms atplukdyti buvo užsakytas atskiras laivas. Nestandartiniai gabaritai lėmė, kad į Šakius šalies keliais jos buvo vežamos naktimis. Užsiimdami augalininkyste siekiame diversifikuoti savo verslą ir plėtoti nuo sezoniškumo taip smarkiai nepriklausomą veiklą“, – sako J.…
Pristatyta laukiamiausia „Apple” metų naujiena: ar „iPhone 12” tikrai pranašesnis už senesnius „iPhone 11” ir „iPhone XR”?
Vakar JAV elektronikos milžinė „Apple“ kiek vėliau nei įprastai pristatė naująją „iPhone“ išmaniųjų telefonų seriją. Šiemet ją sudaro net keturi skirtingi įrenginiai. Naujausias „iPhone 12“ – savotiškas naujosios modelių gamos aukso viduriukas, siūlantis visas pagrindines šių metų „Apple“ naujoves už kiek mažesnę kainą. Ar tikrai „iPhone 12“ yra geresnis pasirinkimas nei pernykštis „iPhone 11“ ar poros metų senumo „iPhone XR“, atsako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas. „iPhone 11“ buvo populiariausias pasaulyje naujas išmanusis telefonas pirmąjį 2020 metų pusmetį, šią poziciją perėmęs iš metais senesnio „iPhone XR“. Tokio žmonių susidomėjimo jis susilaukė dėl sklandaus veikimo, ištvermingos baterijos, puikios kameros kokybės, o svarbiausia – mažesnės kainos, lyginant su kitais „Apple“ įrenginiais. Naujasis „iPhone…
Išsiilgusiems įvairovės – idėjos iš pasaulio virtuvių, padėsiančios maitintis sveikiau
Rudens sezonui įsibėgėjus, dažnas mūsų daugiau gaminame namuose. Tuo pačiu, ieškome idėjų, kaip maitintis ne tik skaniai, bet ir sveikai. Viena jų – žvilgsnis į etninėse virtuvėse populiarius patiekalus ir ten vyraujančius produktus. Pastarieji kasmet sulaukia vis daugiau klientų susidomėjimo, pastebi prekybos tinklo „Maxima“ atstovai. Tuo tarpu dietistė Vaida Kurpienė akcentuoja užsienio šalių virtuvėms būdingų ingredientų naudas sveikatai. Baltymų šaltinis iš brazilų ir indų virtuvės Lęšiai – lengvai pagaminamas ir daugybę naudingų savybių turintis produktas. Tačiau ne visi žino, kad bene daugiausiai lęšių išauginama Indijoje, o nuo seno šioje šalyje jie laikyti svarbiausiu maisto produktu, atstojusiu ir mėsą, ir duoną. Dietistės V. Kurpienės teigimu, lęšiai yra puikus baltymų ir antioksidantų…
Postkovidinis miestas – individualių namų patogumai miesto centre
Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas? Pasaulinė pandemija ir šalyje įvesti ribojimai privertė susimąstyti apie galimus pokyčius gyvenamojoje aplinkoje. Pavasarį įvestas karantinas atkreipė dėmesį į būstų kokybę, erdvumą ir paskatino galvoti apie tai, kokiuose namuose gyvensime ateityje. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis dalinosi įžvalgomis, kaip keičiasi sostinė, jos infrastruktūra ir kokios tendencijos numatomos būstų rinkoje. Koronavirusas nesumažino noro įsigyti būstą Kaip teigia ekonomistas Ž. Mauricas, užklupus COVID-19 pandemijai buvo baiminamasi kainų korekcijos ir vangesnio būstų įsigijimo. Tačiau pastarųjų…
