Europos Komisijai ir mūsų vyriausybei svarstant paramos priemones ūkininkams, šalies kailinių žvėrelių augintojai pareiškė, jog neprašys subsidijų. Dėl COVID-19 viruso protrūkio Europoje kailių prekyba praktiškai sustojo: visi planuoti aukcionų pardavimai dėl kelionių draudimų atšaukti, o tai reiškia, kad ūkinininkų pajamos sumažėjo 100 proc. Nepaisant to, fermose turi vykti įprastiniai gyvūnų priežiūros darbai. Paprastai nuo sausio iki balandžio mėnesio būdavo parduodama apie 30 proc. metinės produkcijos. „Dauguma ūkių išlaiko visus darbuotojus, moka atlyginimus ir mokesčius, nors pajamų už produkciją kol kas negauname“,- dabartinę padėtį apibūdino Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša. „Visgi mūsų situacija skiriasi nuo pieno ar daržovių tiekėjų, kurie neparduotą podukciją priversti naikinti. Kailiai gali būti sandėliuojami, parduodami…
Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė verslo padėtį koronaviruso situacijoje ir paprašė atsakingų ministerijų pateikti išsamią informaciją šiuo klausimu
2020 m. gegužės 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Ekonomikos komitetas gegužės 8 d. posėdyje parlamentinės kontrolės tvarka pratęsė verslui aktualių problemų, susijusių su besitęsiančia koronaviruso padėtimi Lietuvoje, svarstymą. Posėdžio metu, dalyvaujant Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir kitų suinteresuotų institucijų atstovams, diskutuota apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų priemonių įgyvendinimą. Pasikeista nuomonėmis dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie nedarbo lygį šalyje, atleistų asmenų pokytį per savaitę, tendencijas dėl naujų darbo vietų skelbimų. Aptarti skaičiai dėl prastovų finansavimo, išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims, aptartas ir nedarbingumo išmokas gaunančių asmenų skaičius. Komiteto nariams pristatytos Europos Komisijos ekonomikos prognozės Lietuvos ir…
11 inovacijų koordinatorių siekia teikti skaitmeninių inovacijų centrų paslaugas ir veikti „vieno langelio“ principu
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) sulaukė 11 paraiškų ES investicijoms gauti pagal unikalią ES investicijų priemonę „Skaitmeninių inovacijų centrai“. Jai aplikuoti galėjo įmonių inovacijų grupių koordinatoriai, kurių pagrindinė veikla yra teikti paslaugas įmonėms, ketinančioms skaitmeninti ir kurti savo produktus ar technologijas, plėtojant ateityje veiklą su partneriais ES. Priemonės „Skaitmeninių inovacijų centrai“ biudžetas – 18,3 mln. Eur, o pareiškėjų prašomo finansavimo suma – 50,5 mln. Eur, vidutiniškai yra prašoma 4,5 mln. Daugiausia paraiškų kurti skaitmeninių inovacijų centrų paslaugas siekta Vilniaus (7) apskrityje, taip pat Kauno (2), Klaipėdos (1), Kaišiadorių-Trakų-Kauno jungtinėje paraiškoje (1). Paraiškas pateikusios inovacijų grupės sieks investuoti į skaitmenines inovacijas, suteikiant galimybę pramonės įmonėms gauti naujausią informaciją, ekspertinę pagalbą ir…
„Citus“ stiprina vadovų komandą ir ieško naujų galimybių
NT projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas nuo šiol daugiau dėmesio ir laiko skirs formuojamos įmonių grupės strategijos įgyvendinimui: investicijų paieškai, naujiems verslams ir projektams, o „Citus“ direktoriaus poziciją iš jo perima Mantas Galdikas. „Šiam žingsniui ruošėmės jau nuo 2018 metų. Norime Lietuvoje įdiegti vakarietišką investicijų valdymo modelį, kuris leistų per kelis metus pritraukti stambius investuotojus, o kartu – ir ženklias investicijas. Todėl formuojamai „Vanagas Group“ ir jai priklausančioms įmonėms dabar reikės skirti daug laiko“, – sako Mindaugas Vanagas. Visiškai iš „Citus“ veiklos M. Vanagas neatsitrauks: „2010 metais pradėjau būtent nuo išskirtinių NT projektų kūrimo ir šiandien išskirtinės būsto koncepcijos yra „Citus“ ženklo DNR. Man tai labai…
Degalais e. komercijos augimui vadinami epikūrininkai – lengvesnio gyvenimo siekiantys e. pirkėjai
Karantino sukeltas e. komercijos spurtas su laiku kiek sumažės, tačiau išlaikys aukštesnį e. parduotuvių lankytojų skaičių, lyginant su srautais iki pandemijos. Vis dėlto mažmenininkams nereikėtų atsipalaiduoti – ekspertai rekomenduoja išlikti budriems ir ieškoti, iš kur gauti „degalų“ tolimesniam augimui. Prie to gali prisidėti viena pirkėjų grupė – epikūrininkai. Būtent jie yra tie, kurie iš kitų pirkėjų išsiskiria didžiausiu potencialu ilgalaikėje apsipirkimo perspektyvoje. Epikūrininkų pavadinimas kilo iš vienos filosofijos šakos – jos atstovai vienais iš tikslų laikė malonumą, kurį apibūdino nerimo nejautimas. Dabar šis internetinių pirkėjų tipas ne veltui vadinamas „degalais“ e. komercijos augimui. Ji kur kas mažiau patyrusi, ne taip ilgai naudojasi internetinio apsipirkinėjimo galimybėmis kaip kitos grupės – vos…
Šiaulių bankas pradėjo teikti portfelines garantijas nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms
Šiaulių bankas plečia finansinių priemonių, skirtų padėti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, spektrą. Pasirašęs sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Šiaulių bankas pradėjo bendrovėms teikti naujas ar pertvarkyti esamas paskolas, pritaikydamas Portfelinę garantiją paskoloms 2. INVEGOS teikiama Portfelinė garantija paskoloms 2 yra skirta padėti smulkioms ir vidutinėms (SVV) bei didelėms įmonėms, kurios dėl pandemijos susidūrė su likvidumo problemomis ir neturi tinkamo užstato. Ši garantija suteikia galimybę lanksčiau pertvarkyti esamų paskolų grąžinimo grafikus bei gauti naujas paskolas apyvartinėms lėšoms. „Dėl pandemijos daug Lietuvos įmonių dirba ne pilnu pajėgumu arba yra laikinai sustabdžiusios veiklą, todėl, negaudamos pakankamai ar iš vis netekusios pajamų, jos turi likvidumo problemų. O jei įmonė turi paėmusi…
Ilginamas „Iki“ parduotuvių darbo laikas
Nuo šiandien, gegužės 8 d., ilginamas didžiosios dalies prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių darbo laikas. Beveik pusė tinklo parduotuvių dirbs iki 22 val. Kovo mėnesį darbo valandos buvo laikinai sutrumpintos dėl šalyje įvesto karantino. Prailginus darbo laiką, 97 „Iki“ parduotuvės, išsidėsčiusios visoje Lietuvoje, dirbs iki 22 val., 33 – iki 21 val. Dar 32 parduotuvių darbo laikas pirmadieniais–šeštadieniais ilginamas iki 22 val., o sekmadieniais – iki 21 val. Parduotuvių, kurios dirbdavo iki 19 val., darbo laikas nesikeis. „Šalyje vis labiau švelninant karantino sąlygas ir artėjant vasarai pamažu grįžtame prie įprastinio ritmo. Po šio etapo didžioji dalis „Iki“ parduotuotuvių dirbs ne trumpiau kaip iki 21 val., tad pirkėjai galės laisviau planuoti savo…
Kęstutis Motiejūnas: INVEGOS idėja
Žvelgdamas į pastarųjų savaičių ar net mėnesių viešąją erdvę, stebiu prieštaringą įspūdį sukeliantį procesą. Viena vertus, INVEGOS žinomumas auga, nors ir ne pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis. Daug žmonių, kurie nieko apie mus nebuvo girdėję, dabar laiko INVEGĄ kone esmine valstybės pagalbos verslui sistemos grandimi. Tai ne tik mūsų darbo reikšmės pripažinimas, bet ir svarbi galimybė apie save pranešti naujai besikuriantiems ar plėtros strategijas svarstantiems verslams. Net ir COVID-19 pandemijos apsuptyje siekiame pratęsti naujų verslo iniciatyvų skatinimą. Joms finansuoti organizacija visų pirma ir buvo skirta, netgi tam sukurta. Prie to dar grįšiu. Kol kas turiu pripažinti ir antrąją medalio pusę: INVEGOS žinomumas karantino laikotarpiu tampa šiek tiek kontroversiškas. Ne tik dėl to,…
„Luminor“ finansavo naujo šeimos pramogų parko „Adventica“ įkūrimą
Palengva švelninant karantino sąlygas, jau birželį savo veiklą Vilniuje palaipsniui pradės unikalus šeimos pramogų parkas „Adventica“, kurio įrengimui bankas „Luminor“ suteikė 350 tūkst. eurų paskolą. Tai pirmasis tokio pobūdžio pramogų parkas Lietuvoje, skirtas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. „Parko „Adventica“ įkūrimą finansavome jau prasidėjus karantinui. Mums svarbu, kad verslai kurtųsi ir veiktų ir sudėtingais laikotarpiais, džiaugiamės, kad radome abipusiai naudingus sprendimus. Siekiant užtikrinti sklandžius pirkėjų atsiskaitymus, pramogų parke įdiegėme savo elektroninės komercijos įrankį „E-Commerce Gateway“. Šiuo įrankiu siūlome iki rugsėjo nemokamai naudotis visoms smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms”, – sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Lietuvoje Vytis Žegužauskas. Nors dėl karantino parkas dar negali įsileisti pramogautojų, tačiau žaidimų…
Duona be gliuteno: kaip pasigaminti patiems?
Apie gliuteną šiandien kalbama kaip niekad daug. Gliutenu vadinami baltymai, kurių randama kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Dalies žmonių organizmai šios medžiagos netoleruoja. Tad natūralu, kad rinkoje atsiranda vis platesnis produktų be gliuteno asortimentas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi paprastu receptu, kaip namuose pasigaminti sveiką ir skanią duoną be gliuteno. Gliutenas tarsi klijai jie suklijuoja tešlą, neleidžia jai subyrėti. Daugelis mūsų nė neįtaria, kad esame jautrūs šiems baltymams. Gliuteno netoleravimas gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Ir vienintelė galimybė jaustis gerai – laikytis begliutenės dietos. Beje, maisto produktai, kurių sudėtyje nėra gliuteno, būna pažymėti etikete „Be gliuteno“. Tai reiškia, kad gliuteno kiekis produkte neviršija 20 mg /…