Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu, paprašę darbdaviai gali laikinai atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą nuo valstybės subsidijos, ta pačia tvarka kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies. Jeigu įmonė įtraukta į į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, atidėjimas taikomas automatiškai be mokesčių mokėtojo prašymo. Jei įmonė nėra įtraukta į sąrašą, tačiau patyrė sunkumų dėl COVID-19, ji gali vienu supaprastintu prašymu, adresuotu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl analogiškų pagalbos priemonių taikymo. „Subsidijos darbdaviams išmokamos bruto – tai reiškia, kad į subsidiją įtraukta ir įmokų bei mokesčių dalis, kuri sumokama „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai.…
Prisijungimai prie Lietuvos pašto savitarnos sistemos muša rekordus
Karantino metu daugeliui gyvenimo sričių persikėlus į internetą, ne išimtimi tampa ir pašto paslaugos – prisijungimai prie AB Lietuvos pašto savitarnos muša visus rekordus: karantino laikotarpiu vien naujų vartotojų skaičius per dieną pasiekė apie 500, o bendras srautas perkopė 10 tūkst. prisijungimų. „Išaugęs naudojimasis pašto savitarnos sistema siejasi su išaugusiu bendru siuntų kiekiu – būtent siuntos formavimas ir apmokėjimas yra pagrindinė sistemos funkcija. Savitarnos sistemoje siuntų kiekiai auga dvigubai. Įdomu tai, kad žmonės ne tik aktyviai perka internetu, bet ir siuntas siunčia vieni kitiems – siuntos tarp gyventojų karantino laikotarpiu išaugo 5 kartus. Absoliuti dauguma siuntų formuojamos siųsti per LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus. Panašu, kad balandį augimas bus dar…
Iš vieno ūkio – mėsa, kiaušiniai, medus, duona ir net šakočiai
Ūkininko Audriaus Banionio užmojai yra stebinantys. Nusprendęs plėsti ne gamybos apimtis, bet produktų spektrą, šiandien ūkininkas džiaugiasi nejaučiantis sezoniškumo, o ir didžiausio Lietuvos prekybos tinklo pirkėjams visada turi ką pasiūlyti. A. Banionio ūkio istorija prasidėjo 1998-aisiais, kai jis nusprendė nusipirkti apleistą fermą, ją sutvarkyti ir apgyvendinti dešimt kiaulių. 2001-aisiais jų jau buvo 3 tūkstančiai, atsirado pirmieji mėsiniai galvijai, o dar po trejų metų ūkininkas iš Vokietijos parsivežė Holšteinų veislės pieninių galvijų. „Dirbome negailėdami jėgų, auginome kiaules, karves, avių įsigijome, tačiau aš mačiau, kad tie, kurie perka mūsų produkciją, ūkininkais naudojasi. Tuomet ir nusprendėme – turime mėsos, turime pieno, kodėl negalime patys visko perdirbti?“, – prisimena ūkininkas A. Banionis. Dabar jis…
Seimas svarstys siūlymą, leisiantį sudaryti palankesnes sąlygas juridiniams asmenims išsaugoti verslą
Seimui pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama Lietuvoje paskelbus karantiną nustatyti balansą tarp finansinių sunkumų paveiktų juridinių asmenų ir jų kreditorių, juridiniams asmenims sudarant palankesnes sąlygas išsaugoti savo verslą. Pasak projektą pateikusio finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių verslas masiškai susiduria su netikėtomis mokumo ir likvidumo problemomis. „Šio projekto tikslas – padėti išsaugoti verslą, kuris įprastomis rinkos sąlygomis buvo gyvybingas, tačiau dėl viruso sukeltų priežasčių susidūrė su bankroto grėsme“, – sakė V. Šapoka. Teikiamu projektu siūloma suspenduoti vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo; apriboti kreditorių teisę kelti nemokumo bylas ir pratęsti terminą susitarti su skolininku ne teismo…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pranešimas: „Liberalų sąjūdžiui finansų ministras prisipažino: valstybė neskuba padėti verslui, nes juo nepasitiki“
2020 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai Liberalų sąjūdžio frakcija susirūpinusi, kad Lietuvos ekonomikai dėl karantino smingant žemyn, valdžioje esantys politikai toliau demonizuoja Lietuvos verslą ir jį mato kaip potencialų nusikaltėlį, o ne valstybės gerovės pagrindą. Tai frakcijos nariams patvirtino ir finansų ministras, su kuriuo nuotolinėje diskusijoje buvo aiškinamasi, kodėl Lietuvoje iš esmės neveikia valstybinės paramos verslui ir darbuotojams paketas. „Nepaisant visa apimančios krizės, Lietuvoje verslas tebėra stigmatizuojamas ir į jį tebežiūrima ne į kaip valstybės gyvenimo pagrindų kūrėją, o kaip į blogį – tai ypač kelia nerimą. Tai diskusijose su Liberalų sąjūdžio frakcija pripažino ir finansų ministras. Todėl praėjus pirmajam karantino mėnesiui akivaizdu: skambiai Vyriausybės išreklamuota milijardinė greitoji…
Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl neįvykusių turistinių kelionių
Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas (Nr. XIIIP-4694 GR, Nr. XIIIP-4693 GR) dėl pinigų grąžinimo termino už neįvykusias turistines keliones. Už šį sprendimą vieningai balsavo 105 Seimo nariai. Pritarus šiam pasiūlymui, toliau jos bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo numatomas šiandien Seimo vakariniame posėdyje. Seimas balandžio 7 d nusprendė sudaryti galimybę kelionių organizatoriams už neįvykusią turistinę kelionę pinigus turistams grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius (šiuo metu taikomas 14 dienų terminas). Pasak šalies vadovo dekretą pristačiusios Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Jūratės Šovienės, toks teisinis reguliavimas prieštarauja Europos Sąjungos kelionės paslaugų paketų direktyvos nuostatoms. „Seimo priimto įstatymo nuostata yra…
Kita karantino pusė: užsienio investuotojai Lietuvoje auga ir ieško darbuotojų
Balandis, 2020, Vilnius, Lietuva. Mambu, inovatyvi debesijos platforma, skirta bankams ir FinTech institucijoms – nepaisydama krizės – ketina plėstis Lietuvoje, įdarbindama daugiau nei 100 darbuotojų per ateinančius porą metų. „Mūsų patirtis teikiant skaitmenines paslaugas gali padėti ir kitiems įveikti Korona viruso padarinius verslui.“ sako Andrius Bagdonavičius, „Mambu“ Vilniaus padalinio vadovas. „Dėl savo veiklos specifikos, FinTech industrija yra gerai pasiruošusi susidoroti su tokiu galingu pokyčiu, kurį sukėlė pasaulinė Korona viruso pandemija. Tai yra gana nauja industrija, kurioje kompanijos kuria savo paslaugas ir produktus debesijos technologijomis. Debesijos sprendimų esminis privalumas čia yra tas, kad operacijos gali būti sklandžiai vykdomos nepaisant fizinių trukdžių, neapsiribojant veiklos fizine vieta. Didėjantis vartotojų poreikis vykdyti operacijas per…
Planas Lietuvai: 50 mlrd. eurų fondas tapimui pasaulyje pirmaujančia gerovės valstybe
Lietuvai siūloma pasinaudoti istorine galimybe sukurti pasaulyje pirmaujančią gerovės valstybę – įsteigiant Nacionalinį gerovės fondą, kuriame būtų galima sukaupti iki 50 mlrd. eurų, ir iš jo finansuojant šalies ekonomikos konkurencingumą stiprinančius strateginius projektus. Kaip teigiama aktyvius Vilniaus verslo, mokslo, kultūros žmonės vienijančios organizacijos „Vilniaus klubas“ viešame laiške visuomenei, dėl pandemijos susiklosčiusi situacija parodė, kad Lietuvos visuomenė, verslas ir politika jau yra subrendę, gali susitelkti bei moka darniai įveikti kylančius iššūkius. „Istorija mus moko, kad tokio masto sukrėtimai visada yra ir galimybių metas. Kovoje su pandemija vyriausybėms suteikiamos galios priimti precedento neturinčius fiskalinius sprendimus, išbandomos naujos monetarinės politikos priemonės. Besikeičiančios aplinkybės pasaulyje sukuria unikalias galimybes ir Lietuvai – turime istorinį šansą…
Per karantiną gyventojai labiau save lepino ir gamino namie: pirko daugiau saldumynų, šviežios mėsos ir daržovių
Judėjimą apribojęs ir likti namuose privertęs karantinas paskatino gyventojus ieškoti saugesnio būdo apsipirkti. Elektroninės maisto ir kasdienių produktų parduotuvės „Barbora“ duomenys rodo, kad karantinas ne tik paskatino daugiau pirkti internetu, bet ir pakeitė pačius apsipirkimo įpročius. Pirmąjį karantino mėnesį lietuviai maistą internetu pirko dažniau, didesniais kiekiais, rinkosi įvairesnes prekes, o užsakymus dažniausiai pateikdavo vakarais arba naktimis. Panašios tendencijos pastebimos ir kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje. Tiesa, lietuvių krepšelis karantino laikotarpiu yra didžiausias, nors iki karantino daugiau pirko estai. „Per karantino mėnesį mums teko prisitaikyti tiek prie išaugusių užsakymų srautų, tiek prie pasikeitusių klientų įpročių. Vertinant vieno užsakymo kelionę iki kliento, darbo daugėjo tiek prekių surinkėjams, tiek kurjeriams. Norėdami įvertinti, kokią įtaką…
„Švaros brolių“ tunelinių plovyklų populiarumas pirmąjį ketvirtį augo 40 proc.: karantinas keičia gyventojų įpročius
Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais, „Švaros brolių“ tunelinių plovyklų klientų skaičius augo 40 proc. Įmonės atstovai teigia pastebėję ir koronaviruso pandemijos padiktuotus gyventojų įpročių pokyčius: išaugo poreikis švarai, bekontakčių paslaugų populiarumas. Pirmąjį karantino mėnesį bendrovė „Švaros broliai“ srauto sumažėjimo nepajuto – kovą įmonės tunelinėse plovyklose nuplautų automobilių skaičius buvo 4 proc. didesnis nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. „Švaros brolių“ vykdomojo direktoriaus Igno Pranskevičiaus teigimu, karantino metu gyventojai itin susirūpino švara. „Pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui, žmonių poreikis kasdienėms paslaugoms nedingo. Tik greta tradicinių reikalavimų paslaugoms – greičio, kokybės, įvairovės ir patogumo – atsirado keletas naujų, ne mažiau svarbių dedamųjų. Tai – galimybė gauti paslaugą saugiai…