Vilniuje duris jau netrukus atvers nauja, unikali erdvė aktyviam ir turiningam laisvalaikiui – „Enefit arena powered by citywave“. Tai – pirmoji tokio tipo arena Šiaurės ir Vakarų Europoje, siūlanti išskirtinę galimybę išbandyti banglenčių sportą, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laikų. „Enefit arena“, įsikūrusi Šv. Stepono g. 41, pirmuosius lankytojus pasitiks lapkričio 10 dieną. 1200 kv. m ploto erdvėje jie ras modernų bangų baseiną, talpinantį 1000 kubinių metrų vandens, taip pat resto-barą ir „co-living“ tipo apgyvendinimo galimybes. Naujoje „Enefit arenoje“ įsikurs „Citywave Vilnius“ – dirbtinė banga po stogu, kurioje čiuožti banglente galės tiek niekada to nebandę tiek ir profesionalūs banglentininkai. „Arenos pavadinimas gimė ne šiaip sau – tai yra mūsų…
Kaip kalėjimo dizainas „Mac“ pavertė ikona ir kodėl „BlackBerry“ buvo statuso simbolis?
Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Tačiau tendencijos labai greitai keičiasi – abu minėti įrenginiai šiandien egzistuoja nebent istorijos vadovėliuose. „Telia“ pasakoja, kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose. „Žmonės, kurie kuria technologijas, gyvena tarp mūsų. Jie klausosi panašios muzikos, žiūri tuos pačius filmus ir seka naujausių laikų tendencijas. Todėl technologijų mados dažnai kyla ne tik iš poreikio ar naujai išvystytų gamybos procesų, bet ir iš kultūrinio konteksto. Kaip ir drabužiuose, technologijų kryptį diktuoja…
Finansinis saugumas – raktas į sveikatą: kodėl pinigai vis dėlto atneša laimę?
Simona Bernatavičiūtė, „Figure Baltic Advisory“ atlygio konsultantė Vis daugiau verslų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse pradeda domėtis ne vien tik darbuotojų produktyvumu ir tinkamu atlygiu už darbą, bet ir jų gera savijauta. Visgi, ne visiems vienodai aišku, kas papuola po šia sąvoka. Todėl labai svarbu aiškiai identifikuoti, kad gera savijauta apima kelis veiksnius: sėkmingą karjerą, arba pasitenkinimą darbu, prasmingus socialinius ryšius, fizinę savijautą, ryšius su mus supančia aplinka ir finansinę gerovę. Bene labiausiai kintantis ir streso lygį keliantis – būtent paskutinis veiksnys, kuris nemaža dalimi susijęs su darbo užmokesčiu. Gali atrodyti, kad tai nėra esminė gero gyvenimo dedamoji. Vis dėlto, jei žmogus neuždirba pakankamai – tiek, kad jaustųsi komfortabiliai,…
Viena didžiausių Turkijos gamintojų atidarė saloną Lietuvoje.
„Devynis kartus atmatuok, vieną kirpk“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Šia išmintimi vadovavosi Kaune duris atvėrusios prestižinės čiužinių ir miegamojo aksesuarų parduotuvės „Yatas Bedding“ savininkai. Išsiskiria iš konkurentų Ilgai brandinta idėja, kaip ir lėtai gamintas maistas – bus kur kas kokybiškesnis nei greitai ir atsainiai įgyvendinamas sumanymas. Tokio požiūrio laikosi žinomos įmonės „Yatas Bedding“ atstovais Lietuvoje tapę Egidijus Semaška, Ramūnas Austys, Lukas Genys ir Ruslanas Kovšikas. Šie vyrai net keletą metų dairėsi verslo partnerių kol galiausiai apsistojo ties „Yatas Bedding“ produkcija. Pasaulinio garso Turkijos bendrovė „Yatas“ vysto daugybę verslo atšakų, kurių viena skirta miego ir poilsio sektoriui. Ji garsėja kokybiškais čiužiniais, lovomis bei patalynės gaminiais. Įvairaus minkštumo, formų, gydomųjų, kvėpuojančių…
„Elektrum Lietuva“: praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje – trečdaliu mažesnė nei Lenkijoje
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir visose trijose valstybėse siekė 57,50 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 86,52 EUR/MWh ir 75,78 EUR/MWh. „Praėjusią savaitę kainų mažėjimą daugiausia lėmė savaitės pradžioje smarkiai išaugusi atsinaujinančios energijos gamyba. Baltijos šalyse saulės energijos gamyba išaugo 20 proc., o vėjo – 4 proc., todėl elektros gamybos ir vartojimo santykis jose padidėjo 4 procentiniais punktais“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos liko tos pačios – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 21,899 ct/kWh, fiksuojant ją 10 mėnesių. Elektros…
Gynybos obligacijų išplatinta jau už 4,6 mln. eurų
Spalio 10 d. startavus gynybos obligacijų platinimui, žmonės, verslas ir kitos organizacijos jų rezervavo jau už 4,6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms. Spalio 10-21 d. „Swedbank“ sudarytos 612 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 2,9 mln. eurų, SEB – 386 sutartys už 1,7 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo ženkliai aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys). Žmonės taip pat paskolino valstybei kur kas daugiau nei verslas – apie 96 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 75 proc. – SEB. „Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau, nei rinkose, o pastarieji tokiu…
Greitas ar kokybiškas funkcionalumas? O gal įmanomi abu?
Komentuoja „Omnisend“ vyresnysis kokybės užtikrinimo inžinierius Martynas Luneckas Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje reikia efektyvių ir taiklių sprendimų, kad naujas produkto funkcionalumas pasiektų klientus per kuo trumpesnį laikotarpį. Tradiciniai, griežti testavimo procesai gali trukdyti mūsų projektų spartai. Todėl testuotojai atsižvelgia į kuriamo funkcionalumo sudėtingumą, įvertina ir pasirenka reikiamas testavimo metodikas bei įrankius. Tačiau kaip palaikyti aukštą spartą, neaukojant kokybės? Testavimas, kaip procesas, gali būti suvokiamas kaip „butelio kakliukas“ – kritinė fazė, kuri, jei valdoma neefektyviai, gali atidėti naujų kuriamo produkto funkcionalumų išleidimą. Tradiciškai, testavimas vyksta pasibaigus programavimo darbams, o tai reiškia, kad bet kokios rastos problemos verčia grįžti prie vystymo fazės, ir taip sukeliami vėlavimai. Tačiau to galima išvengti. Testavimas – viso…
„Citadele“ bankas: šiemet gyventojai būstui skolinasi mažesnes sumas, ilgesniam laikotarpiui
Šiemet būstui žymiai aktyviau skolinasi jaunesni nei 30 m. Baltijos šalių gyventojai, rodo „Citadele“ banko pirmų devynių 2024 m. mėnesių būsto paskolų duomenys. Vis dar aukštų bazinių palūkanų kontekste Lietuvos gyventojai skolinasi mažesnes sumas, ilgina paskolos grąžinimo laikotarpį. Vidutinė 9 mėnesių būsto paskolos suma 2024 m. Lietuvoje buvo 120 tūkst. eurų (2023 m. –139 tūkst.), Estijoje – 154 tūkst. (2023 m. – 148 tūkst.), Latvijoje – 84 tūkst. (2023 m. – 78 tūkst.), tačiau reikšmingai padidėjo vidutinis paskolos grąžinimo terminas. Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje jis buvo 22 m. (2023 m. – 15 m.), Latvijoje – 20 m. (2023 m. – 17 m.), Estijoje – 26 m. (2023 m.…
Tvari miesto plėtra – įmanoma ir ne per brangu: kaip tai padaryti?
„Impact Day“ (liet. Poveikio diena) Taline – didžiausias poveikio ir tvarumo temoms skirtas festivalis Baltijos ir Šiaurės šalyse, kuriame šiemet dalyvavo ir „EIKA“ grupės vadovas Domas Dargis. Diskusijoje „Crafting sustainable urban spaces for better living“ (liet. Kuriant tvarias urbanistines erdves geresniam gyvenimui) jis dalinosi savo profesine patirtimi ir kalbėjo apie vis dar aktualius iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint vystyti tvarius nekilnojamojo turto projektus. Pastatus ar jų dalis galima naudoti ne kartą Vadovautis tvarumo principais vystant nekilnojamojo turto projektus, kuriant urbanistinę aplinką – neišvengiama ateitis, todėl turime kuo labiau prisijaukinti tokią mąstyseną, vystyti atitinkamas technologijas, persitvarkyti paskatų sistemą ir teisinę bazę, įsitikinęs D. Dargis. Tačiau tam reikia pamiršti požiūrį, kad norime…
Kokius automobilius lietuviai vairuoja atsargiau – asmeninius ar įmonės?
Eisme dalyvaujančių vairuotojų patirtys apie tai, kas automobilius vairuoja drausmingiau ir dažniau laikosi vairavimo kultūros, yra skirtingos. Dalis gyventojų linkę manyti, kad visgi vairuojant ne nuosavą, o įmonės ar tarnybinį automobilį atsakomybės kelyje kartelė būna iškelta daug aukščiau. Kaip yra iš tiesų − atskleidžia draudikų turimi transporto priemonių žalų statistikos duomenys. Remiantis naujausiais „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius (sausis – rugpjūtis) verslui priklausančių transporto priemonių žalų skaičius viršijo 12 tūkst. atvejų. Tuo metu fizinių asmenų transporto priemonių žalų per tą patį laikotarpį buvo registruota daugiau nei dvigubai daugiau – 28 tūkst. atvejų. Abejais atvejais bendrai skaičiuojamos ir privalomojo civilinės atsakomybės, ir savanoriškojo (KASKO) draudimo žalos. …
