• Finansai

    Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva išliko tarp 35-ių stipriausių šalių

    Lietuva jau antrus metus iš eilės pasiekia Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą – pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) užimti ne žemesnę nei 35-ą poziciją. Nepaisant neigiamo karo Ukrainoje poveikio investicinei aplinkai, pernai išaugusių palūkanų normų ir bendrų ekonomikos lėtėjimo nuotaikų Europoje ir pasaulyje, šiemet Lietuva užėmė 35-ą šią savaitę paskelbto įtakingo indekso vietą, beveik pakartodama rekordinį praėjusių metų pasiekimą, kuomet tarp 132-jų valstybių atsidūrė 34-oje pozicijoje. „35-a vieta pasauliniame inovacijų indekse yra išties reikšmingas pasiekimas – ypač turint omenyje šiandienos ekonominius ir geopolitinius iššūkius. Nors Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą pasiekiame jau antrus metus iš eilės, tačiau atsipalaiduoti negalime. Lietuvoje yra palankios sąlygos vystytis stipriai inovacijų ekosistemai, kuriančiai…

  • Finansai

    AB Akola group valdoma įmonė padidino investicijas į džiūvėsėlių fabriką ir skolinasi 5 mln. eurų

    AB Akola group pavaldžioji įmonė AB „Kauno grūdai“ padidino investicijas į džiūvėsėlių fabriką, kurį planuoja statyti Kėdainiuose. Vieną džiūvėsėlių fabriką Kauno rajone turinti įmonė statys antrą, didesnį fabriką. Ji pastačius,  gamybiniai pajėgumai išaugs daugiau kaip du kartus ir viršys 21 tūkst. tonų per metus.  „Investicija buvo pradėta planuoti dar 2022 metais, nuo to laiko jos suma išaugo 1,5 karto, tačiau išaugo ir planuojamas fabriko pajėgumas. Bendra investicijos suma sudarys 6,7 mln. eurų, naudosime savas ir skolintas lėšas. SEB bankas suteikė „Kauno grūdams“ 5 mln. eurų paskolą,  kurios didžioji dalis bus naudojama naujam fabrikui pastatyti ir įrengti. Planuojamas fabriko atsipirkimo laikas yra 6,7 metų, džiūvėsėlių verslo EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius,…

  • Finansai

    Naujos redakcijos Produktų saugos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti elektroninių prekyviečių pareigas gaminių saugos srityje

     Seimui pristatytas naujos redakcijos Produktų saugos įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai, parengti siekiant įgyvendinti europinį Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos (toliau – Reglamentas) ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (vartotojų sveikatą ir saugą), kiek tai susiję su vartotojams skirtais gaminiais ir paslaugomis. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti produktų saugos reikalavimų taikymą naujoms technologijoms ir internetu parduodamiems produktams (gaminiams ir paslaugoms) bei užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą. Pristatydama projektus teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pažymėjo, kad Reglamentas bus taikomas nuo šių metų gruodžio 13 dienos. „Svarbu pažymėti, kad Reglamente dėl bendros gaminių saugos nustatytos specialios elektroninių prekyviečių pareigos gaminių saugos srityje. Taigi, įstatymo nuostatos atspindi tai, kad ir elektroninės prekyvietės turi rūpintis gaminių…

  • Finansai

    Apklausa: besikeičiant sukčių taktikoms, gyventojų atsparumo įgūdžius reikės nuolat atnaujinti

    Lietuvos gyventojams tampa vis sunkiau atpažinti sukčius pagal gramatines klaidas el. laiškuose, o finansiniai sukčiai rečiau naudojasi nelietuviškais telefono numeriais. Besikeičiant sukčiavimo taktikoms, gyventojams teks stiprinti, o kai kuriais atvejais ir iš naujo formuoti atsparumo įgūdžius. Tokius pokyčius atskleidžia šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa. „Jei prieš metus gyventojai aiškiau identifikuodavo finansinius sukčius pagal akivaizdžius kriterijus – gramatines klaidas, nelietuviškus numerius ir pan., situacija šiemet – akivaizdžiai pasikeitė. Pokyčiai lyginant šių ir praėjusių metų rezultatus nėra dramatiški. Visgi, tendencijos reikalauja atkreipti papildomą visuomenės dėmesį į poreikį peržiūrėti ir stiprinti jų prevencinius įgūdžius“, – sako centro direktorė Eglė Lukošienė. Pokyčiai atsispindi…

  • Finansai

    KASKO žalos kasmet – vis didesnės: greičiausiai vėl fiksuosime rekordinius metus

    Nors visi vairuotojai yra įpareigoti savo transporto priemones apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau dažnas, norėdamas kelyje jaustis dar ramiau, renkasi ir KASKO draudimą. Šis draudimas gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų tais atvejais, kai dėl avarijos kaltas pats vairuotojas, automobiliui nukentėjus nuo gamtos stichijų ar kelyje susidūrus su laukiniais gyvūnais. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad nors automobiliuose diegiamos pažangiausios saugumo technologijos, dėl KASKO žalų kreipiasi vis daugiau klientų, o pavojingos tendencijos matomos keliose kategorijose. Žalų skaičius kasmet auga Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, jau kelerius metus stebimas KASKO žalų skaičių augimas. 2022 metais šio draudimo žaloms išmokėti skirta virš 19,4 mln. eurų,…

  • Finansai

    Seimas pritarė viešojo sektoriaus subjektų sandorių reglamentavimo sugriežtinimui

    Seimas pritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisoms, sudarydamas sąlygas drausti viešojo sektoriaus subjektų sudaromuose sandoriuose dalyvauti verslo subjektams, kurie vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje, Kryme, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose. „Kodėl šį klausimą teikiau būtent nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme? Nes tai nėra tik ekonomikos ar tik moralės klausimas, bet tai labai didele dalimi yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Mes jau birželio mėnesio gale priėmėme Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios suteikia teisę perkančiai organizacijai prašyti sąžiningumo deklaracijos iš įmonių užtikrinant, kad jos nevykdo veiklos Rusijoje ar Baltarusijoje. Čia yra papildantis projektas ir suteikiantis daugiau galių nacionaliniam saugumui užtikrinti Svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai“, – sakė…

  • Finansai

    Inovacijos maiste: ekspertai dalinasi, ką valgysime ateityje

    Mėsainiai su augaline „mėsa“, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ar sausainiai iš vabzdžių – maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai. Ekspertai pastebi, kad alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina „mėsos“ auginimo procesą laboratorijose  ir ieško kitų alternatyvų, kurios sumažintų resursų poreikį gyvulininkystėje, prisidėtų prie gyvūnų gerovės ir mažintų poveikį klimatui. „Skaičiuojama, kad 2050 metais Žemėje gyvens apie 10 milijardų žmonių – augant pasaulio populiacijai ir didėjant mėsos bei baltymų poreikiui inovatyvūs sprendimai maisto sektoriuje tampa būtinybe. Laboratorijose auginama „mėsa“, spausdinami maisto produktai, dumblių ar net fermentuotų mikroorganizmų baltymai – visa tai yra ateities maistas, kuris padės spręsti globalias problemas: taupys išteklius bei mažins šiltnamio efektą sukeliančių…

  • Finansai

    „Fintech” bendrovės – finansų sektoriaus transformacijos priešakyje

    „Fintech“ pavadinimas Lietuvoje plačiai žinomas pastaruosius 10 metų. Dinamiškas ir kasmet augantis sektorius vis dažniau girdimas kaip lygiavertis partneris tradiciniams bankams. Technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, „fintech“ imasi lyderystės, diegiant inovacijas finansų sektoriuje. Ekspertai prognozuoja, kad šis sektorius Lietuvoje artimiausiais metais turėtų augti maždaug 5 proc., o klientų bazė gali siekti ir 30 mln. vartotojų. „Fintech“ įmonės nėra apribotos valstybių sienomis – net jei įmonė reziduoja konkrečioje šalyje, jos klientai gali būti išsidėstę įvairiose pasaulio valstybėse. Šis sektorius kuria finansinį tarptautinį ryšį, todėl gali plėstis labai greitai ir kone bet kuriame žemyne. Lietuva yra viena iš pirmaujančių „fintech“ centrų pasaulyje, ypač Europoje. Pagal licencijuotų „fintech“ įmonių skaičių, Lietuva užima 1-ąją vietą…

  • Finansai

    Siūloma atsisakyti su PVM grąžinimo deklaracija užsieniečiams pateikiamų popierinių atsiskaitymo dokumentų

    Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui dėl paprastesnių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo užsieniečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Europos Sąjungos (ES) teritorijoje, procesų. Šiuo projektu siūloma sumažinti administracinę naštą užsienio keleiviams, prekybininkams ir tarpininkams, atsisakant popierinių atsiskaitymo dokumentų teikimo ir jų saugojimo. „Parengto projekto svarbiausias tikslas – sumažinti administracinę naštą. Atsisakius prievolės užsienio keleiviams teikti, o prekybininkams arba kitiems asmenims, kurie užsiima pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviams tarpininkavimu, saugoti jų atsiskaitymo dokumentų originalus, sumažinsime administracinę naštą ir kartu užtikrinsime PVM grąžinimo procesų efektyvumą“, – sako finansų viceministras Darius Sadeckas. Šiuo metu užsienio keleiviams grąžinant PVM naudojama elektroninių duomenų tvarkymo sistema. Pagal nustatytas taisykles atspausdintą PVM grąžinimo užsienio…

  • Finansai

    Palangai sezoniškumas įtakos nebeturi

    Dar prieš dešimtmetį daugelis tautiečių ir užsienio svečių Lietuvos kurortinius miestus, kaip pavyzdžiui, Palanga, Neringa ar Nida, pakrikštijo vasaros sostinėmis. Bėgant laikui šis įsitikinimas virsta tik užmarštin grimztančiu mitu. Vienas ryškiausių pokyčių stebimas Palangoje, kuri tapo nebe pavaldi sezoniškumui. Turistų skaičius auga kasmet Oficialiais Palangos turizmo informacijos centro bei Statistikos portalo duomenimis, turistų, kurie naudojasi apgyvendinimo paslaugomis, Palangos miesto savivaldybėje nuosekliai auga kasmet. Pavyzdžiui, 2020-aisiais buvo užregistruota per 306 tūkst. turistų, 2021-aisiais – beveik 370 tūkst.,  2022-aisiais – kiek daugiau nei 503 tūkst. oficialių turistų, na, o 2023-iais jų skaičius padidėjo iki 515 tūkst.  Didžioji dalis jų – mūsų tautiečiai, o turistų iš užsienio skaičius siekia apie 9-10 procentų. Palangos…

Privatumo politika