2024 m. antrąjį ketvirtį iš Lietuvos gyventojų sukčiai išviliojo 4,1 mln. eurų (siekė išvilioti 8,3 mln.), o pirmąjį ketvirtį – 3 mln. eurų (siekė išvilioti 6,8 mln.). Viso per šių metų pirmąjį pusmetį jau pasikėsinta į 15 milijonų eurų, skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Apie tai, kokios sukčiavimo formos sutinkamos dažniausiai ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. Kokios sukčiavimo formos populiariausios? Pasak eksperto, kasdien atsiranda vis naujų sukčiavimo formų, todėl būtina žinoti šiuo metu labiausiai paplitusias ir išlaikyti budrumą. Viena dažniausiai pastaruoju metu pasitaikiusių sukčiavimo formų – telefoninis sukčiavimas, kurio mastai ženkliai išaugo, pažymi L. Sadeckas. Skambinantieji neretai prisistato „Google“…

Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojama kredito unijų grupė „Kreda“ Lietuvos šaulių sąjungai skyrė paramą – 12 nevyriausybinėms organizacijoms skirtų standartinių mobilių „Starlink“ įrangos komplektų. Paramos sutartį pasirašė „Kreda“ Jungtinės centrinės kredito unijos Administracijos vadovė Jolita Česonienė ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis. „Kredito unijas ir Lietuvos šaulių sąjungą jungia bendruomeniškos veiklos ir bendruomeniškumo idėja. „Kreda“ kredito unijų grupė vienija aktyvią bendruomenę, kurioje svarbiausia – lygiavertė narių partnerystė, patikimumas ir saugumas. Lietuvos šaulių sąjunga taip pat jau daugiau nei šimtą metų visoje Lietuvoje vienija tvirtus, pilietiškus, valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios tvirtos bendruomenės, visos Lietuvos žmonių, kartu ir mūsų narių, saugumo stiprinimo“,…

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse pasiskirstė nevienodai. Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh, Estijoje ji mažėjo 2 proc. – iki 89,57 Eur/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 103,57 Eur/MWh ir 79,83 Eur/MWh.   „Baltijos šalyse nevienodą kainų pasiskirstymą lėmė Suomijos-Estijos jungties EstLink2 veikimo atkūrimas. Baltijos šalims buvo pritaikytos Suomijos kainos. Vis dėlto, jungtis tarp Estijos ir Latvijos veikia ribotai ir srautai iš Suomijos nepatenkina Latvijos ir Lietuvos poreikio“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“  Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.   Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat kiek mažėjo – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota…

Kuomet finansinis raštingumas vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, duomenų raštingumas (angl. Data Literacy) tampa neatsiejama profesinių įgūdžių ir bendrai verslo pasaulio dalimi. Ekspertų teigimu, gebėjimas ne tik skaityti ir suprasti, bet ir perprasti bei tikslingai panaudoti duomenis leidžia tikėtis sklandesnių verslo procesų, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. „Duomenų raštingumas – kiekvienam būtinas įgūdis, kuris, tinkamai panaudotas, gali padėti augti verslui ir sustiprinti jo konkurencinį pranašumą. Augant duomenų kiekiui, taip pat jų apdorojimo technologijų sudėtingumui ir išmanumui, aukštas duomenų raštingumo lygis leidžia greičiau priimti reikalingus sprendimus, didina jų priėmimo kokybę ir padeda efektyvinti verslo procesus“, – sako „Omnisend“ produkto viceprezidentas Evaldas Urbonas. Nėra duomenų – nėra ir veiklos efektyvumo Duomenų raštingumo svarbą…

Kiekvieną rudenį technologijų pasaulyje debiutuoja dešimtys naujų įrenginių, bet toli gražu ne visi jų randa kelią į pirkėjų širdis ir pinigines. Dalis, nesulaukę sėkmės, tyliai išimami iš prekybos, o kai kurie tampa tokiu dideliu košmaru, kad juos mielai pamirštų ir patys gamintojai. „Telia“ kviečia prisiminti didžiausias technologijų nesėkmes ir pasvarstyti, kokias pamokas jos davė visai industrijai. „Kartais net didžiausios inovacijos virsta šnipštu, o nuo to nėra apsaugoti net garsūs rinkos vardai. „Microsoft“ kažkada „prisvilino“ „Windows Vista“ atnaujinimą, „Apple“ nesėkmingai bandė kurti socialinį tinklą, kai „Samsung“ tiesiogine prasme buvo prisižaidusi su ugnimi. Tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kai kurie iš šių fiasko svariai prisidėjo prie tokių „hitų“, kaip „iPhone“ ir „Windows…

Lietuvių sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platforma „InRento“ pasiekė 30 mln. eurų pritrauktų investicijų ribą, išlaikydama didesnę nei 13 proc. vidutinės investicijos metinę grąžą. Daugiau nei 24 tūkst. vartotojų turinčios platformos visi finansuoti projektai įgyvendinti be vėlavimų.  „Beveik lygiai prieš metus buvome iš viso pritraukę 15 mln. eurų investicijų, o šių metų sausį pasiekėme 20 mln. eurų ribą. Per kiek daugiau nei septynis mėnesius šis skaičius išaugo 50 proc., dabar viršydamas 30 mln. eurų. Tai – tvaraus augimo rodiklis ir mūsų nuoseklaus įdirbio rezultatas“, – teigia „InRento“ įkūrėjas ir vadovas Gustas Germanavičius. Iš viso platformoje investuojantys asmenys jau yra uždirbę virš 2,3 mln. eurų – 1 mln. eurų daugiau,…

Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos gamybai ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, Kaune bus vykdomas šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūros modernizavimas. Investicijos į antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą daromos siekiant paspartinti šalies ekonomikos atsiejimą nuo iškastinio kuro ir sustiprinti regioninę sanglaudą. EIB finansavimas užtikrintas Europos Komisijos programos „InvestEU“ suteikta garantija. Kauno miesto komunalinių paslaugų bendrovė „Kauno energija“ modernizuos ir plėtos centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo infrastruktūrą. Tam bus panaudota Europos investicijų banko (EIB) suteikta 35 mln. eurų parama. Centrinėje šalies dalyje įsikūrusiam antrajam pagal dydį Lietuvos miestui suteikta EIB paskola, skirta energijos naudojimo efektyvumo didinimui, yra užtikrinama Europos Komisijos programos „InvestEU“ suteikta garantija. Projektas apima…

Norinčiam augti verslui gali kilti išties nemažai iššūkių ir klausimų, todėl Lietuvos regionų verslininkai palaikymo, žinių ir įkvėpimo semiasi bendraminčių bendruomenėse. Būtent jose naujų idėjų ir postūmį verslo plėtrai atrado jogos užsiėmimus Alytuje pradėjusi vesti Ernesta Paulauskienė bei unikalių medaus produktų e. parduotuvę Panevėžyje plėtojanti Karolina Razmutė-Gruzdienė. Verslininkės naujų galimybių verslui siekė atrasti dalyvaudamos bendradarbystės centrų „Spiečius“ verslo akceleravimo programoje. Programą atranda vis daugiau verslininkų „Spiečių“ veiklą kuruojančios Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė Patricija Reut sako, kad „Spiečiuose“ teikiamos paslaugos padeda išnaudoti didžiulį regionų verslumo potencialą. „Praėjusiais metais akceleravimo programoje dalyvavo 76 regionų verslininkai, kurie įgijo pasitikėjimo savimi ir suprato, kad sėkmingas verslas gali būti ne tik svajonė, bet ir…