Didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse valdančios „Omniva“ pardavimų pajamos Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį siekė 13,9 mln. eurų ir augo 2 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per šešis mėnesius bendrovė Lietuvoje pristatė 6,8 mln. siuntų, t. y. 8 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Siuntų apimtys ir šiemet augo kartu su elektroninės prekybos augimu. Abu šių metų ketvirčius, lyginant su 2023 metų tais pačiais laikotarpiais, fiksuotas 8-9 proc. pristatytų siuntų kiekio augimas. „Nors ekonomikai ir elektroninės prekybos sektoriui pirmasis 2024 metų pusmetis buvo pilnas iššūkių, esame patenkinti savo veiklos rezultatais. Skaičiai kalba, kad stipriname savo pozicijas vietinėje ir tarptautinėje rinkose. Žengiame į papildomus verslo segmentus, siekiame…
1918 m. Vasario 16-osios Akto Signatarams skirta monografija
Visuomenę pasiekė antrasis monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai ” leidimas. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, kurios nariai – istorikai, heraldikos žinovai, genealogijų tyrinėtojai, kraštotyrininkai – plačiai vykdo istorinės atminties tyrimų, kaupimo, išsaugojimo švietėjišką veiklą. 2018 m., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 100 metų sukaktį, Draugijos nariai iškėlė sau tikslą − sukaupti reikiamą medžiagą ir išleisti monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai ”. Dvidešimties signatarų genealogijas tyrinėjo 14 Draugijos narių, kviestinių tyrėjų, istorikų, kurie visuomeniniais pagrindais daugiau nei trejus metus intensyviai dirbo Lietuvos ir užsienio archyvuose, tyrinėjo asmeninius signatarų archyvus, dokumentus; susitiko su signatarų palikuoniais, aplankė gyventas vietas ir pan. Tyrimų…
Paneigė mitą, kad mažiau uždirbantiems kaupti pensijai neapsimoka
Mažai uždirbantiems pensijai kaupti neapsimoka – tokią standartinę klišę viešoje erdvėje girdime jau ne pirmus metus. Ar šios kalbos turi realų pagrindą? Nors du dešimtmečius veikianti Lietuvos pensijų fondų sistema yra palyginti jauna, jau dabar statistika rodo visiškai priešingą faktą – mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus gauna didesnę finansinę naudą kaupdamas pensijai nei gaunantis 2-3 kartus vidutinį uždarbį viršijančią sumą. Paprastas palyginimas: nuo 2004 m. pensijai papildomai kaupęs asmuo, visus 20 metų uždirbęs trigubą vidutinį atlyginimą, šiuo metu II pensijų pakopoje yra sukaupęs 3,3 karto daugiau turto nei pervedė asmeninių įmokų. Tuo tarpu tas, kuris pastaruosius du dešimtmečius gavo perpus mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis, savo pensijų fonde jau…
„EIKA“: nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje rugpjūtį išliko stabilūs, parduota daugiau vidutinės klasės butų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA“ teigia, kad NT rinka pagal pardavimus rugpjūtį ženklių pokyčių nepatyrė. Vilniuje buvo parduota 9 naujos statybos butais mažiau, lyginant su liepa, tačiau lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, pardavimai buvo didesni 23 proc. Lyginant pirmuosius aštuonis metų mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų pardavimas Vilniuje augo 15,6 proc. Vertinant tik rugpjūtį, šių metų butų pardavimai Vilniuje buvo 23 proc. didesni nei pernai: 2024 m. Vilniuje parduoti 235 butai, kai 2023 m. rugpjūtį – 191. Šių metų rugpjūtį pardavimai, lyginant su pernai, augo visose NT klasėse: ekonominės klasės butų 2024 m. rugpjūtį parduota 108, kai 2023 m. rugpjūtį – 87 (24 proc. augimas), vidutinės klasės…
Nauju „EY“ vykdančiuoju partneriu Baltijos šalyse paskirtas Leonas Lingis
Profesinių paslaugų rinkos lyderis Baltijos šalyse „EY“ skelbia apie pokyčius vadovų komandoje. Naujuoju vykdančiuoju partneriu Baltijos šalyse paskirtas Leonas Lingis. Naujas pareigas L. Lingis pradės eiti nuo spalio 1 d. Šis vadovų pokytis – strateginis „EY“ žingsnis, siekiant naujos lyderystės lygio bei skatinant tvarų augimą stiprinančias inovacijas Baltijos šalių verslo bendruomenėje. Leonas Lingis keičia iki šiol vykdančiojo partnerio Baltijos šalyse poziciją užėmusį Joną Akelį. 16 metų šiose pareigose dirbęs J. Akelis lieka „EY“ vadovų komandoje ir skirs dėmesį įmonės talentams ir klientams. Visą savo ligšiolinę, daugiau nei 30 metų, karjerą J. Akelis didžiausią dėmesį skyrė klientams ir darbuotojų tobulėjimo skatinimui bei ženkliai prisidėjo prie „EY“ komandos stiprinimo ir įtvirtino įmonės, kaip…
Justas Daujotas. Rugpjūčio mėnesio apžvalga – kas vyko finansų rinkose?
Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Rugpjūtį rinkos išgyveno trumpalaikę, tačiau ilgai nematytą paniką. Japonijos akcijos mėnesio pradžioje fiksavo prasčiausią vienos dienos rezultatą nuo 1987 metų, krisdamos dviženkliu procentu. Išsipardavimas persikėlė ir į kitas akcijų rinkas, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, šiemet truko itin trumpai. Prie nerimo dėl Japonijos prisidėjo ir perdėtos baimės dėl globalios recesijos. Vis tik, pasiekus didesnį panikos lygį, investuotojai suskubo „atpirkti” nukritusias akcijas, tad rugpjūtis buvo dar vienas teigiamas mėnesis rinkose. Žiūrint į priekį, vienu iš reikšmingiausių faktorių išlieka centrinių bankų politika. JAV centrinio banko vadovas J. Powell savo metinėje kalboje Jackson Hole pripažino, kad atėjo laikas mažinti palūkanų normas. Rinkos dalyviai mėnesio eigoje…
„Elektrum Lietuva“: praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta 8 proc. mažiau elektros energijos
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos ir kitose Europos šalyse augo. Baltijos regione kaina kilo 12 proc. ir vidutiniškai siekė 115,75 Eur/MWh. „Kainų augimą lėmė sumažėjusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinėse pagaminta 44 proc. mažiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Taip pat, Baltijos šalyse vyko planiniai techninės priežiūros darbai, kurie turėjo įtakos mažesnei gamybai. Kitose „Nord Pool“ regiono šalyse vėjo elektrinės pagaminta 12 proc. mažiau energijos nei ankstesnę savaitę.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos kiek mažėjo – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 22,865 ct/kWh, fiksuojant ją 10 mėnesių. Elektros vartojimas…
Europos Sąjungos Žaliasis Kursas
Neseniai Europos Komisija paskelbė ambicingą Žaliojo kurso paketą, kuris apima daugiau nei dešimt svarbių pasiūlymų. Šie pasiūlymai žada esminius pokyčius ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) verslo aplinkai. Šiame straipsnyje, bendradarbiaujant su pramonesauditas.lt, aptarsime, kaip naujieji reguliavimai paveiks įvairias sektorius: nuo energijos tiekėjų iki pramonės atstovų, technologijų kūrėjų, bei plataus vartojimo prekių ir paslaugų gamintojų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformai ir naujai kuriamam ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimui. Siekis paversti ekonimiką tvaria Europos Žaliasis kursas siekia paversti ES ekonomiką tvaria, naudodama išteklius efektyviai ir mažinant išmetamąjį anglies dioksidą. Paketas apima daugybę sričių, nuo energijos vartojimo efektyvumo iki švarių…
Lietuva neatsilieka varžybose dėl dirbtinio intelekto technologijos vystymo
Lietuva yra pasirengusi spartesnei dirbtinio intelekto plėtrai viešajame ir privačiame sektoriuose. Taip pat mūsų šalis gali glaudžiau bendradarbiauti su Šiaurės ir Baltijos šalių valstybėmis, plėtodamos dirbtinį intelektą. Tai šiandien forumo, vykusio Danijos sostinėje Kopenhagoje, ministrų lygmens diskusijoje akcentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Dirbtinio intelekto technologijų vystymas per ateinantį dešimtmetį paskatins ženklų šalies ekonomikos augimą ir padidins Lietuvos BVP 5 proc. Tad Lietuva turi į tai investuoti. Per pastaruosius dvejus metus šių technologijų produktams kurti ir lietuvių kalbai skaitmeninti jau skyrėme 35 mln. eurų, taigi svarbu nesustoti ir toliau didinti dirbtinio intelekto panaudojimą. Todėl matome galimybių stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės ir Baltijos šalių valstybėmis dirbtinio intelekto srityje, nes tai…
Pirmojo pusmečio Lietuvos oro uostų pajamos stabiliai augo, daugiausia investicijų nukreipta į infrastruktūros plėtrą ir keleivių aptarnavimą
Pirmą 2024 metų pusmetį Lietuvos oro uostų (LTOU) pajamos, neaudituotais duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo iki 31 mln. eurų ir buvo 4,5 proc. didesnės negu pirmą pusmetį pernai. Grynasis pelnas kilo nuo 6,1 mln. eurų praėjusiais metais iki 7,5 mln. šiais metais (lyginant pirmuosius pusmečius). Tam įtakos turėjo ir pritaikyta mokestinė pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams. Tuo tarpu veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pirmąjį šių metų pusmetį buvo 11,1 mln. eurų – 23 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Šį rodiklį nulėmė nuo 449 iki 517 augęs darbuotojų skaičius. Dauguma naujų darbuotojų priimta į aviacijos saugumo inspektorių pareigas, siekiant…
