Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir visose trijose valstybėse siekė 57,50 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 86,52 EUR/MWh ir 75,78 EUR/MWh. „Praėjusią savaitę kainų mažėjimą daugiausia lėmė savaitės pradžioje smarkiai išaugusi atsinaujinančios energijos gamyba. Baltijos šalyse saulės energijos gamyba išaugo 20 proc., o vėjo – 4 proc., todėl elektros gamybos ir vartojimo santykis jose padidėjo 4 procentiniais punktais“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos liko tos pačios – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 21,899 ct/kWh, fiksuojant ją 10 mėnesių. Elektros…
Gynybos obligacijų išplatinta jau už 4,6 mln. eurų
Spalio 10 d. startavus gynybos obligacijų platinimui, žmonės, verslas ir kitos organizacijos jų rezervavo jau už 4,6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms. Spalio 10-21 d. „Swedbank“ sudarytos 612 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 2,9 mln. eurų, SEB – 386 sutartys už 1,7 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo ženkliai aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys). Žmonės taip pat paskolino valstybei kur kas daugiau nei verslas – apie 96 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 75 proc. – SEB. „Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau, nei rinkose, o pastarieji tokiu…
Greitas ar kokybiškas funkcionalumas? O gal įmanomi abu?
Komentuoja „Omnisend“ vyresnysis kokybės užtikrinimo inžinierius Martynas Luneckas Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje reikia efektyvių ir taiklių sprendimų, kad naujas produkto funkcionalumas pasiektų klientus per kuo trumpesnį laikotarpį. Tradiciniai, griežti testavimo procesai gali trukdyti mūsų projektų spartai. Todėl testuotojai atsižvelgia į kuriamo funkcionalumo sudėtingumą, įvertina ir pasirenka reikiamas testavimo metodikas bei įrankius. Tačiau kaip palaikyti aukštą spartą, neaukojant kokybės? Testavimas, kaip procesas, gali būti suvokiamas kaip „butelio kakliukas“ – kritinė fazė, kuri, jei valdoma neefektyviai, gali atidėti naujų kuriamo produkto funkcionalumų išleidimą. Tradiciškai, testavimas vyksta pasibaigus programavimo darbams, o tai reiškia, kad bet kokios rastos problemos verčia grįžti prie vystymo fazės, ir taip sukeliami vėlavimai. Tačiau to galima išvengti. Testavimas – viso…
„Citadele“ bankas: šiemet gyventojai būstui skolinasi mažesnes sumas, ilgesniam laikotarpiui
Šiemet būstui žymiai aktyviau skolinasi jaunesni nei 30 m. Baltijos šalių gyventojai, rodo „Citadele“ banko pirmų devynių 2024 m. mėnesių būsto paskolų duomenys. Vis dar aukštų bazinių palūkanų kontekste Lietuvos gyventojai skolinasi mažesnes sumas, ilgina paskolos grąžinimo laikotarpį. Vidutinė 9 mėnesių būsto paskolos suma 2024 m. Lietuvoje buvo 120 tūkst. eurų (2023 m. –139 tūkst.), Estijoje – 154 tūkst. (2023 m. – 148 tūkst.), Latvijoje – 84 tūkst. (2023 m. – 78 tūkst.), tačiau reikšmingai padidėjo vidutinis paskolos grąžinimo terminas. Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje jis buvo 22 m. (2023 m. – 15 m.), Latvijoje – 20 m. (2023 m. – 17 m.), Estijoje – 26 m. (2023 m.…
Tvari miesto plėtra – įmanoma ir ne per brangu: kaip tai padaryti?
„Impact Day“ (liet. Poveikio diena) Taline – didžiausias poveikio ir tvarumo temoms skirtas festivalis Baltijos ir Šiaurės šalyse, kuriame šiemet dalyvavo ir „EIKA“ grupės vadovas Domas Dargis. Diskusijoje „Crafting sustainable urban spaces for better living“ (liet. Kuriant tvarias urbanistines erdves geresniam gyvenimui) jis dalinosi savo profesine patirtimi ir kalbėjo apie vis dar aktualius iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint vystyti tvarius nekilnojamojo turto projektus. Pastatus ar jų dalis galima naudoti ne kartą Vadovautis tvarumo principais vystant nekilnojamojo turto projektus, kuriant urbanistinę aplinką – neišvengiama ateitis, todėl turime kuo labiau prisijaukinti tokią mąstyseną, vystyti atitinkamas technologijas, persitvarkyti paskatų sistemą ir teisinę bazę, įsitikinęs D. Dargis. Tačiau tam reikia pamiršti požiūrį, kad norime…
Kokius automobilius lietuviai vairuoja atsargiau – asmeninius ar įmonės?
Eisme dalyvaujančių vairuotojų patirtys apie tai, kas automobilius vairuoja drausmingiau ir dažniau laikosi vairavimo kultūros, yra skirtingos. Dalis gyventojų linkę manyti, kad visgi vairuojant ne nuosavą, o įmonės ar tarnybinį automobilį atsakomybės kelyje kartelė būna iškelta daug aukščiau. Kaip yra iš tiesų − atskleidžia draudikų turimi transporto priemonių žalų statistikos duomenys. Remiantis naujausiais „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius (sausis – rugpjūtis) verslui priklausančių transporto priemonių žalų skaičius viršijo 12 tūkst. atvejų. Tuo metu fizinių asmenų transporto priemonių žalų per tą patį laikotarpį buvo registruota daugiau nei dvigubai daugiau – 28 tūkst. atvejų. Abejais atvejais bendrai skaičiuojamos ir privalomojo civilinės atsakomybės, ir savanoriškojo (KASKO) draudimo žalos. …
Kas geriau: atsiskaityti banko kortele ar grynaisiais?
Atsiskaitymai kortele tampa vis dažnesni – kaip rodo Lietuvos banko duomenys, 2024 m. antrąjį ketvirtį atsiskaitymų Lietuvoje išduotomis mokėjimo kortelėmis suma viršijo 3,3 milijardo eurų, kai lygiai prieš dvejus metus ji siekė 2,9 milijardo eurų. Nors atsiskaitymų kortelėmis suma auga, grynieji taip pat vis dar išlieka aktualūs. Kodėl, pasakoja „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Kortelės lenkia savo patogumu Kaskart atsiskaitydami tik kortele ir pinigus laikydami vienoje banko sąskaitoje galime patogiau valdyti savo išlaidas, sako ekspertė. „Savo biudžetui sekti daugelis naudojasi ne tik tam skirtomis programėlėmis bei skaičiuoklėmis, bet ir banko sąskaitų išrašais – taip tiek išlaidos, tiek įplaukos yra vienoje vietoje ir pasiekiamos ranka“, – teigia A. Mincienė.…
Linas Armalys. Ar Lietuva taps šalimi, kurioje lengva atidaryti bandelių kepyklą mažame miestelyje?
Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas Skolinimasis per pastaruosius metus, pakilus EURIBOR, brango, tuo tarpu verslo skolinimą skatinančių priemonių, prieinamų per finansinius partnerius, mažėjo. Ar situacija gali keistis po rinkimų? Peržvelgus sėkmingai pirmajame ture pasirodžiusių partijų programas, galima įžvelgti dvi ryškias tendencijas. Pirma, kalbama apie planus kurti valstybinį banką, tokiu būdu tikintis išspręsti verslo kreditų prieinamumo rinkoje problemą. Antra, matomas partijų dėmesys inovatyvaus verslo skatinimui ir investicijų pritraukimui. Apžvelkime šias tendencijas detaliau, pradedant nuo valstybinio banko idėjos. Politikai turi lūkestį, kad valstybinis bankas palengvins ir išspręs bene visus verslo finansavimo prieinamumo iššūkius – t. y. verslo finansavimo bus daug ir jis bus pigus. Tačiau sprendžiant, ar valstybinis…
Genome pristato SEPA momentinius mokėjimus
„Genome“ (UAB „Maneuver LT“) pristato momentinius SEPA pervedimus visiems savo privatiems ir verslo klientams. Dabar vartotojai gali atlikti pervedimus vos per kelias sekundes į kitas finansų įstaigas, prisijungusias prie SEPA momentinių mokėjimų schemos, taip pat juos gauti. Šiuo atnaujinimu įmonė siekia pagerinti klientų patirtį, suteikdama galimybę atlikti greitus ir patogius pervedimus, kurie puikiai tinka kasdienėms asmeninėms operacijoms ir verslo sandoriams. „Visas pasaulis juda link momentinių mokėjimų, ir mūsų komanda džiaugiasi galėdama prisidėti prie šios tarptautinės tendencijos. Mūsų svarbiausias prioritetas – užtikrinti, kad „Genome“ klientai turėtų greitą ir patogų būdą pervesti lėšas visoje Europoje,“ – sako „Genome“ direktorius Daumantas Barauskas. Momentinių SEPA pervedimų kaina išlieka tokia pati kaip įprastinių SEPA pervedimų,…
Lietuvos kelias į ekonominį augimą veda per inovacijas: kokie iššūkiai jame laukia?
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė Praėjusią savaitę Vilniuje įvykęs Verslo forumas, kuriame savo įžvalgomis dalinosi dešimtys Lietuvos verslo atstovų, visuomeninių veikėjų ir įvairių sričių ekspertų, suteikė puikią progą reflektuoti pastarųjų metų mūsų šalies pasiekimus ir geriau suprasti artimiausiu metu laukiančius iššūkius. Išvada, kurią galima padaryti išklausius ne vieno Verslo forumo dalyvio pranešimo, pasižiūrėjus į Lietuvos ekonominius rodiklius ir tiesiog apsižvalgius aplinkui – gyvename išties gerai. Tačiau norėdami išlaikyti ir toliau kelti savo šalies gerovės kartelę negalime užmigti ant laurų, privalome toliau dirbti kurdami konkurencingą inovacijų sektorių ir į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ekonomiką. Silpnoji vieta – investicijos į MTEP Lietuva pirmauja pagal vartotojų lūkesčius ir atlyginimų augimą. Kaip atkreipė dėmesį…
