Maitinimo sektorius nuolat susiduria su iššūkiu rasti ir išlaikyti darbuotojus. Visgi Lietuvą prieš kelias savaites užklupęs „Michelin“ įvertinimų lietus, gali įnešti naujų gūsių darbo rinkoje, sako specialistai. Nors kalbama, kad kainos žvaigždėmis apdovanotuose ir į gidą įtrauktuose restoranuose nekis, Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė, teigia, kad įstaigos galimai turės skirti daugiau dėmesio esamų darbuotojų išlaikymui. „Nors gauti įvertinimai sutarčių su restoranų darbuotojais nepakeis, jie patys gali inicijuoti pokalbius su darbdaviais. Mat atsižvelgiant į tai, kad greičiausiai dėl darbuotojų pastangų buvo gautas toks aukštas „Michelin” įvertinimas, jie galėtų prašyti pagerinti darbo sąlygas ar peržiūrėti atlygio struktūrą”, – sako advokatė. Visgi, anot J. Valatkaitės, svarbu nepamiršti, kad atlygis yra darbuotojo…
Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta
Komentuodamas pastarojo meto LRT viešus pareiškimus dėl neva neskaidrios ir nepagrįstos paslaugų kainodaros Telecentro vadovas Remigijus Šeris teigia: – Pastarąją savaitę Telecentro vardas buvo dažnai minimas nacionalinio transliuotojo LRT viešuose pasisakymuose ir komentaruose. Antai birželio 17 d. LRT pareiškė, kad „pastaraisiais metais Telecentras priskaičiuoja papildomus milijonus už savo paslaugas, procesas stokoja skaidrumo ir pagrindimo, kainos perskaičiavimui nėra jokių kontrolės mechanizmų ar lubų“ (LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti visuomeninio transliuotojo misijai – LRT). Birželio 18 d. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komentare BNS viešai abejojo, ar Telecentro paslaugų kainos yra kontroliuojamos ir ar jomis nėra piktnaudžiaujama (LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui – LRT). Birželio 19 d. LRT…
Rokiškio verslo klubas atstovaus Lietuvai verslumo konkurse Budapešte
Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinę atranką laimėjo Rokiškio verslo klubo projektas „Rokiškio inžinerijos klasė“. Jis atstovaus Lietuvai finaliniame konkurso etape Budapešte. Šiuo verslumo projektu, kuris varžysis su kitais dalyviais iš Europos, siekiama motyvuoti jaunimą įgyti inžinerinį išsilavinimą ir grįžti dirbti į gimtąjį regioną, taip mažinant specialistų trūkumą Rokiškio rajono verslo įmonėse. „Šiandienos investicijos į jaunimo verslumo ugdymą yra rytojaus Lietuvos ekonomikos pamatas. Tyrimai rodo, kad 1 euras, investuotas į šį ugdymą, vėliau valstybei sugrįžta 45 eurų grąža. Tad skatiname jaunimo verslumą didinančių projektų atsiradimą ir plėtrą. Jie padės ne tik kurti darbo vietas perspektyviems žmonėms, bet ir gerinti regionų konkurencingumą, nes vietos verslui reikia jaunų ir kvalifikuotų talentų“, – sako…
Šiuolaikinio biuro patrauklumas: kokius lūkesčius jam šiandien kelia verslas?
Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios buvo didelės atviros erdvės, talpios konferencijų salės, o vėliau patiems biurams grėsė ištuštėjimas, nes visi persikėlė dirbti nuotoliu būdu. Tačiau dabar verslo prioritetai kinta, prie jų prisitaiko ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojai. Ką šiandien labiausiai vertina nuomininkai, kaip turi atrodyti šiuolaikinis biuras ir kodėl darbuotojai grįžta dirbti į kabinetus? Nori ir mažesnių kaštų, ir komforto Anot tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, dabartines ekonomiškai nestabilios rinkos nuotaikas NT vystytojai pajuto stipriai. Jo teigimu, reaguodami į esamą situaciją, klientai ėmė skaičiuoti ir šiuo metu nori…
„Smart-ID“ veikimas atkurtas
„Smart-ID“ naudotojai jau gali naudotis paslaugomis. „Šį rytą kilo nesklandumų „Smart-ID“ naudotojams. Sunkumų kilo prisijungiant prie el. paslaugų bei pasirašant dokumentus. Sutrikimų priežastis – kibernetinė ataka. Mūsų specialistai ėmėsi griežtesnių saugumo priemonių, paslaugos veikimas atkurtas 10:23 val. Tiesa, dalis naudotojų vis dar gali patirti nesklandumų. Nepavykus prisijungti prie el. paslaugų, prašome pabandyti vėliau“, – sako paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas. Anot bendrovės atstovų, vakar „Smart-ID“ veikla taip pat buvo sutrikusi dėl kibernetinės atakos. „SK ID Solutions“ atsiprašo „Smart-ID“ naudotojų, kurie dėl sutrikimų patyrė nepatogumų. Papildoma informacija: Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje, Tel. +370 617 81304, el. paštas Viktoras.Kamarevcevas@skidsolutions.eu Pranešimą paskelbė: Eglė Luščiauskaitė,…
2 iš 5 lietuvių mano, kad reikia kaupti pensijų fonduose – ar valstybės mokama pensija užtikrins orią senatvę?
Skaičiuojant dvidešimtuosius pensijų kaupimo programos metus Lietuvoje, nemaža dalis šalies gyventojų nėra tikri, ar kaupimas – reikalinga investicija oriai senatvei užsitikrinti. Nuo 2016 metų Šiaulių banko užsakymu periodiškai atliekama visuomenės apklausa atskleidžia, jog šiandien vidutiniškai du iš penkių lietuvių mano, kad norint gauti pakankamą pensiją, reikia kaupti ir pensijų fonduose. Nors po 2019 metais įvykdytos pensijų reformos Lietuvoje kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį senatvėje valstybės mokamą pensiją įvardijančių sumažėjo net penktadaliu, šiemet Lietuvoje iš „Sodros“ išmokų pragyventi tikisi 60 proc. gyventojų. „Žvelgiant į apklausos rezultatus, ryškiausias lietuvių nuomonės pokytis matomas 2020 metais. Natūralu – 2019 metais buvo įvykdyta pensijų reforma, kuri privertė susimąstyti apie orią senatvę, kaip ją susikurti ir ar…
„Citus“ ekspertai: 10 tūkstančių laukiančiųjų Euribor mažėjimo. Būsto rinkos scenarijai – galimybių langas ar augančios temperatūros rizika?
Birželio pradžioje Europos centrinis bankas paskelbė mažinantis Euribor bazinių palūkanų dydį 25 baziniais punktais (0,25 proc.). Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad gerėja būsto įperkamumas: tiesą sakant, ne tiek dėl sumažėjusių palūkanų, kiek per pastaruoju metu sparčiai augusio darbo užmokesčio. Ką šie pokyčiai reiškia didžiųjų Lietuvos miestų būsto rinkoms ir ko tikėtis toliau? Pastaruoju metu dinamika būsto rinkoje – gan didelė. Smarkiau „subangavo“ ir pasiūla, ir paklausa, pasikeitė ir rinkai poveikį darantys faktoriai. Gegužės mėnesį naujų būstų asortimentą plėtotojai papildė gan žymiai. Tai, tikėtina, yra susiję su verslo lūkesčiais, kad rinka artimiausiu metu atsigaus ir paklausa išaugs. Taip pat augo darbo užmokestis, mažėjo bankų būsto paskoloms…
Daugiau nei pusė lietuvių elektromobiliams skeptiški: kodėl nenorime keliauti tvariau?
Visuomenė į elektromobilius žvelgia skeptiškai, dauguma įsigyti neplanuoja ir verčiau rinktųsi tradiciniais degalais varomus automobilius – rodo „Citadele“ banko atliktos apklausos rezultatai. Nors elektromobilių plėtrą stabdo tam tikri ekonominiai, technologiniai ir infrastruktūros iššūkiai, ekspertai komentuoja, kaip ateityje situacija rinkoje gali keistis, ir ko reikia, kad įvyktų teigiami pokyčiai. Didelė elektromobilių kaina – mitas Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo nauja registruota 19 proc. daugiau elektrinių ir hibridinių automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje žmonės elektromobilio nėra linkę rinktis dėl dviejų esminių priežasčių, viena iš jų – didelė kaina. Net 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje…
Šalies darbdaviai ruošiasi naujiems reikalavimams dėl atlyginimų: kas keisis darbuotojams?
Nepaisant to, kad jau seniai galioja reikalavimas vyrams ir moterims mokėti tą patį darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą, 2022 m. duomenys rodo, kad atotrūkis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) vis dar siekia apie 12 proc. Jau po dvejų metų, 2026 m. birželį, turės būti įgyvendinta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmų. Ši direktyva įpareigos darbdavius teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus. Kaip šios direktyvos įgyvendinimas atrodys praktikoje bei kada tam ruoštis turėtų pradėti darbdaviai? Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė atsako, kad ruoštis darbdaviai turėtų pradėti kuo anksčiau: „Nors 2026 m. atrodo gana toli, mes siūlome nelaukti ir pradėti ruoštis direktyvos įgyvendinimui…
Valstybės valdomos įmonės pirmą kartą uždirbo dviženklę grąžą valstybei
Net ir keičiantis rinkos bei supančios aplinkos sąlygoms, Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) indėlis pernai į valstybės biudžetą išliko rekordiškai aukštas. Paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma už 2023 metų rezultatus sudarė 185,8 mln. eurų. Skaičiuojant su VVĮ mokamais netipiniais mokesčiais 2023 metais valstybės biudžetas buvo papildytas 231,3 mln. eurų. Reikšmingai augo kapitalo grąžos rodiklis, kuris pirmą kartą per visą stebėjimo laikotarpį pasiekė dviženklę reikšmę, t.y. 10,8 proc. Kaip teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, valstybės valdomos įmonės atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų ekonomikoje. Jos ne tik kuria pridėtinę vertę ir užtikrina svarbių paslaugų teikimą, bet taip pat prisideda prie šalies nacionalinio saugumo. „Per daugiau nei trejus metus valstybės valdomų…
