2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Kaip anksčiau yra sakiusi finansų ministrė G. Skaistė, tai drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu pajamas į rankas minimalią mėnesinę algą uždirbančiam asmeniui padidintų 75,22 eurų, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24,4 euro. Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą (MMA) yra nusprendusi padidinti 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų. Įstatymo projektu numatoma proporcingai…
RRT baigė plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą
Lietuvai artėjant link gigabitinės visuomenės, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gruodį baigė pusę metų trukusį Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą. Šiuo metu jo preliminarūs rezultatai paskelbti viešajai konsultacijai. „Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti bendrą visų esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį. Gauti rezultatai bus naudojami detaliau analizuojant situaciją elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant RRT atliekamus rinkų tyrimus bei identifikuojant vadinamąsias „baltąsias zonas“, t. y. teritorijas kuriose dar nėra išvystyti itin pralaidūs elektroninių ryšių tinklai“, – aiškina Marijus Balnys, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Tyrimo metu surinkti duomenys nustatant su radijo…
Numatoma plėsti Kauno LEZ teritoriją
2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2026 m. gegužės 1 d. atkurti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotą iki 1054 ha. Kaip pažymi pakeitimų iniciatoriai, toks plotas buvo nustatytas nuo Kauno LEZ teritorijos įsteigimo 1996 m., tačiau vėliau buvo sumažintas iki 534 ha. „Esamas 534 ha teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos, todėl reikalinga inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1054 hektarų teritoriją, kaip ir…
Kaip Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bus sprendžiami elektrinių sunkvežimių įkrovimo iššūkiai?
Kaip suteikti galimybes verslui įkrauti tūkstančius elektra varomų sunkvežimių, kurie galėtų pakeisti dyzelinius? Siekiant neapriboto elektrifikuoto sunkiojo transporto judėjimo šalia svarbiausių magistralinių kelių visoje Europoje turėtų būti įrengti tūkstančiai naujų itin didelės galios įkrovimo stotelių, o tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos didžiulės lėšos. Dėl to sutaria ne tik Lietuvos logistikos įmonės, bet ir įkrovimo tinklų operatoriai bei energijos tiekėjai. Verslas tikisi didesnio subsidijavimo, bet tuo pat metu ieško ir kitų išlaidų pasidalijimo sprendimų. Didžiausias įkrovimo iššūkis – tolimieji reisai Vilniuje vykusio „Transporto inovacijų forumo“ metu elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojos „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pastebėjo, kad įkrovimo įrangą turinčios įmonės turi jau dabar pradėti eksploatuoti elektrinius sunkvežimius. Anot…
Žygimantas Mauricas: EURIBOR scenarijai 2024-iems metams – plynaukštė ar greitas nusileidimas
Priežasčių toliau kelti EURIBOR kitais metais neliko, tačiau liko klausimas – kaip atrodys nusileidimas nuo palūkanų bazinės normos viršukalnės ir kada bei kokią įtaką jis turės ekonomikai, teigia „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pateikia jo prognozuojamus scenarijus. Spalį Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiuntė rinkai nuo šių metų pradžios ilgai lauktą žinią – palūkanų bazinės normos bankas kelti nebeketina. Tačiau tuo pačiu ECB indikavo, kad artimiausius porą ketvirčių nematysime ir palūkanų mažėjimo. Toks scenarijus, pasak Ž. Maurico, gali pareikalauti iš Lietuvos verslo, ypač NT rinkos, didesnės ištvermės. „Mes dabar esame užlipę į aukščiausią euro zonos palūkanų kalną per jos beveik 25 metų istoriją. Esminis klausimas – kada pradėsime nuo…
T. Gudaitis: pusė kaupiančiųjų pensijai nori ne tik didesnės pensijos, bet ir stabilumo
Dažnos pensijos kaupimo sistemos pertvarkos išvargino Lietuvos gyventojus, kurie kaupia papildomas lėšas savo ateities pensijai. Prieš kitąmet suplanuotus trejus rinkimus į aukščiausias valdžios institucijas, kas antras jų tvirtina, kad kaupti nutarė dėl didesnės pensijos ir tiesiog norėtų stabilumo. Tačiau politikai nevengia populistinių siūlymų pensijų kaupimo sąskaitas paversti savotiškais „pensijomatais“, kurie leistų greitai išsigryninti ir išleisti pensijai kauptas lėšas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje kaupiančių pensijai apklausoje 52 proc. dalyvių pažymėjo, kad kaupti pasiryžo žinodami, kad ateityje dėl to gaus didesnę pensiją. Paklausti, kas padėtų iš esmės pagerinti sistemos patrauklumą, 53 proc. pažymėjo, kad jos stabilumas, o 52 proc. paprastos ir finansiškai patrauklesnės pinigų naudojimo…
Lojalumas darbovietei: ar galima sukurti sėkmingą karjerą vienoje įmonėje?
„Tai buvo vienintelis CV, kurį kada siunčiau darbdaviui, o dabar įmonėje skaičiuoju jau vienuoliktus metus“, – sako „Lidl Lietuva“ Kauno Regioninės bendrovės vadovas Mantas. Įkvepiančia istorija pasidalinęs ilgametis darbuotojas teigia, kad jį labiausiai motyvuoja įmonės tarptautiškumas, karjeros galimybės ir palankios sąlygos tobulėjimui. Nors visa Manto darbo patirtis vienoje įmonėje – ji itin įvairi, o karjera „Lidl“ prasidėjo tada, kai dar nebuvo atidaryta nė viena prekybos tinklo parduotuvė Lietuvoje. O dabar Mantas – Kauno regioninės bendrovės vadovas ir yra atsakingas už parduotuvių, logistikos, tiekimo grandinės bei personalo operatyvinius procesus. „Baigęs studijas ieškojau pirmojo darbo, atsidariau darbo paieškos tinklalapį ir pamačiau patį pirmą skelbimą, siūlantį tarptautinę stažuotę „Lidl“. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą, o…
Darbdaviai norėtų aktyvinti besimokančiųjų profesinėse mokyklose praktiką ir pameistrystę
Darbdaviai norėtų aktyvinti besimokančiųjų profesinėse mokyklose praktiką ir pameistrystę Darbo rinkoje trūkstant specialistų, dažnai darbdaviai pradeda jų „medžioklę“ dar bestudijuojant, siūlo praktikos ir kitas galimybes, leidžiančias ne tik studentams susipažinti su įmonės veikla, bet ir įmonei atrasti potencialius darbuotojus. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta verslo atstovų apklausa parodė, kad įmonės norėtų aktyviau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, skatinant mokinių praktiką ir pameistrystę įmonėse. Rudenį surengta apklausa parodė, kad beveik pusė, arba 48 proc. įmonių atstovų norėtų platesnių profesinio mokymo įstaigų mokinių praktikos galimybių, 38 proc. pasisakė už mokinių įdarbinimą baigus mokymo programas, o beveik trečdalis (30 proc.) išskyrė pameistrystės svarbą. „Šiuo metu jaučiamas itin didelis tam tikrų profesijų atstovų trūkumas: vairuotojų, aviacijos…
Šventinės nuotaikos jubiliejiniame LXXX Vilniaus aukcione
Vakar, 2023 gruodžio 8 d. Samuelio Bako muziejuje vykusiame LXXX Vilniaus aukcione meno mylėtojai šiltai pasitiko šventinio sezono pradžią. Buvo pasiūlyta įvairi lituanistinio meno kolekcija, kuri ypač pasižymėjo religinės dailės gausa ir unikaliomis autorių retrospektyvomis. Iš 150 lotų rinkinio parduoti 57 lotai, t. y. 38 procentai. Pirmoji aukciono skiltis dedikuota lietuvių tapytojui, „Grupės 4“ nariui Kostui Dereškevičiui (1937–2023). Jo kūriniai susilaukė nemenko dėmesio – buvo parduotos aštuonios drobės ir pastelės, iš kurių brangiausia „Langas“ siekė 2000 eurų. Toliau tradicinėje lietuvių dailės rubrikoje pirkėjai rungėsi dėl jau gerai pažįstamų autorių: Jono Buračo, Algimanto Jono Kuro, Sergejaus Gračiovo, Leonardo Tuleikio ir kitų. Ypatingai susivaržyta dėl Petro Kalpoko drobės „Peizažas su upeliu“ (1909),…
Prasideda Europos žaliųjų obligacijų era: galimybių daug, reikalavimų – dar daugiau
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė dr. Lina Aleknaitė-van der Molen Spalį Europos Sąjungos (ES) Parlamentas ir Taryba patvirtino Europos žaliųjų obligacijų (EŽO) reglamentą. Šis reglamentas visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, įsigalios po kiek daugiau nei metų. Tad jo taikymui ilgai nedelsdami turėtų pradėti ruoštis ir verslo atstovai, norintys pritraukti daugiau investuotojų ir pasinaudoti galimybe padengti kylančias išlaidas. Europos žalioji obligacija – tai fiksuotų pajamų priemonė, skirta su klimato kaita arba aplinkosauga susijusiems projektams remti. EŽO kriterijai paremti seniau sukurto Taksonomijos reglamento kriterijais. Pastarieji apibrėžia, kas yra laikoma aplinkai tvaria veikla: tai – klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, atsakingas vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos,…
