115 Lietuvos įmonių ir organizacijų, susibūrusių į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“, atviru laišku kreipėsi į Seimą, Vyriausybę bei atsakingas ministerijas su raginimu palaikyti įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu. „Nepaisant skambių pareiškimų apie kovą su klimato krize, turime pripažinti, kad Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, sustiprintume šalies energetinę nepriklausomybę ir žengtume didelį žingsnį kovoje prieš klimato krizę“ , – pabrėžė Martynas Nagevičius, iniciatyvos „41% mažiau naftos“ iniciatorius ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių…
VDI informuoja: darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo paslauga tampa nuotolinė
Nuo ateinančių metų pradžios Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) žinių darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) klausimais tikrinimo paslauga taps nuotolinė. Siekiama DSS žinių tikrinimo paslaugą darbdaviams, darbdavio įgaliotiems asmenims, vykdantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams padaryti patogesnę. VDI diegia virtualią DSS žinių tikrinimo sistemą (VASIS), kurios tikslas – suteikti galimybę iš namų ar darbo vietos laikyti DSS žinių tikrinimo testą, užtikrinant sukčiavimo ir neleistinos išorinės pagalbos priemonių naudojimo prevenciją. Registracija, norint pasitikrinti DSS žinias, bus vykdoma, kaip ir iki šiol, per VDI elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS). VDI svetainės skiltyje „DSS mokymas ir žinių tikrinimas“ bus pateikta išsami informacija apie virtualų DSS žinių tikrinimą:…
Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Seimo liberalai aiškinsis, ar kontrolieriai nepripjovė grybo bausdami smulkų verslą“
2023 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Baudų skyrimas kūrybiškam maisto ir kosmetikos verslui turi būti tik kraštutinė priemonė už teisės aktų pažeidimus, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, reaguodamas į trečiadienį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą baudą saldumynų su grybų priedais gamintojui. „Valstybės kontroliuojančių institucijų represinis elgesys prieš kūrybišką smulkų verslą – tai itin neigiama pastarųjų metų tendencija. Rinkoje inovacijos randasi greičiau, nei biurokratinis aparatas spėja prisitaikyti, todėl teisės aktų normos verslams pritaikomos paprasčiausiai juos draudžiant ir baudžiant. Tai yra ne kas kita, kaip valstybinės kontrolės recidyvas“, – mano Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas. Draudimas ir baudimas, anot Seimo nario, turėtų būti taikomas už…
Po svarstymo pritarta siūlymui 20 proc. didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį
2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Kaip anksčiau yra sakiusi finansų ministrė G. Skaistė, tai drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu pajamas į rankas minimalią mėnesinę algą uždirbančiam asmeniui padidintų 75,22 eurų, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24,4 euro. Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą (MMA) yra nusprendusi padidinti 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų. Įstatymo projektu numatoma proporcingai…
RRT baigė plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą
Lietuvai artėjant link gigabitinės visuomenės, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gruodį baigė pusę metų trukusį Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą. Šiuo metu jo preliminarūs rezultatai paskelbti viešajai konsultacijai. „Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti bendrą visų esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį. Gauti rezultatai bus naudojami detaliau analizuojant situaciją elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant RRT atliekamus rinkų tyrimus bei identifikuojant vadinamąsias „baltąsias zonas“, t. y. teritorijas kuriose dar nėra išvystyti itin pralaidūs elektroninių ryšių tinklai“, – aiškina Marijus Balnys, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Tyrimo metu surinkti duomenys nustatant su radijo…
Numatoma plėsti Kauno LEZ teritoriją
2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2026 m. gegužės 1 d. atkurti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotą iki 1054 ha. Kaip pažymi pakeitimų iniciatoriai, toks plotas buvo nustatytas nuo Kauno LEZ teritorijos įsteigimo 1996 m., tačiau vėliau buvo sumažintas iki 534 ha. „Esamas 534 ha teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos, todėl reikalinga inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1054 hektarų teritoriją, kaip ir…
Kaip Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bus sprendžiami elektrinių sunkvežimių įkrovimo iššūkiai?
Kaip suteikti galimybes verslui įkrauti tūkstančius elektra varomų sunkvežimių, kurie galėtų pakeisti dyzelinius? Siekiant neapriboto elektrifikuoto sunkiojo transporto judėjimo šalia svarbiausių magistralinių kelių visoje Europoje turėtų būti įrengti tūkstančiai naujų itin didelės galios įkrovimo stotelių, o tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos didžiulės lėšos. Dėl to sutaria ne tik Lietuvos logistikos įmonės, bet ir įkrovimo tinklų operatoriai bei energijos tiekėjai. Verslas tikisi didesnio subsidijavimo, bet tuo pat metu ieško ir kitų išlaidų pasidalijimo sprendimų. Didžiausias įkrovimo iššūkis – tolimieji reisai Vilniuje vykusio „Transporto inovacijų forumo“ metu elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojos „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pastebėjo, kad įkrovimo įrangą turinčios įmonės turi jau dabar pradėti eksploatuoti elektrinius sunkvežimius. Anot…
Žygimantas Mauricas: EURIBOR scenarijai 2024-iems metams – plynaukštė ar greitas nusileidimas
Priežasčių toliau kelti EURIBOR kitais metais neliko, tačiau liko klausimas – kaip atrodys nusileidimas nuo palūkanų bazinės normos viršukalnės ir kada bei kokią įtaką jis turės ekonomikai, teigia „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pateikia jo prognozuojamus scenarijus. Spalį Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiuntė rinkai nuo šių metų pradžios ilgai lauktą žinią – palūkanų bazinės normos bankas kelti nebeketina. Tačiau tuo pačiu ECB indikavo, kad artimiausius porą ketvirčių nematysime ir palūkanų mažėjimo. Toks scenarijus, pasak Ž. Maurico, gali pareikalauti iš Lietuvos verslo, ypač NT rinkos, didesnės ištvermės. „Mes dabar esame užlipę į aukščiausią euro zonos palūkanų kalną per jos beveik 25 metų istoriją. Esminis klausimas – kada pradėsime nuo…
T. Gudaitis: pusė kaupiančiųjų pensijai nori ne tik didesnės pensijos, bet ir stabilumo
Dažnos pensijos kaupimo sistemos pertvarkos išvargino Lietuvos gyventojus, kurie kaupia papildomas lėšas savo ateities pensijai. Prieš kitąmet suplanuotus trejus rinkimus į aukščiausias valdžios institucijas, kas antras jų tvirtina, kad kaupti nutarė dėl didesnės pensijos ir tiesiog norėtų stabilumo. Tačiau politikai nevengia populistinių siūlymų pensijų kaupimo sąskaitas paversti savotiškais „pensijomatais“, kurie leistų greitai išsigryninti ir išleisti pensijai kauptas lėšas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje kaupiančių pensijai apklausoje 52 proc. dalyvių pažymėjo, kad kaupti pasiryžo žinodami, kad ateityje dėl to gaus didesnę pensiją. Paklausti, kas padėtų iš esmės pagerinti sistemos patrauklumą, 53 proc. pažymėjo, kad jos stabilumas, o 52 proc. paprastos ir finansiškai patrauklesnės pinigų naudojimo…
Lojalumas darbovietei: ar galima sukurti sėkmingą karjerą vienoje įmonėje?
„Tai buvo vienintelis CV, kurį kada siunčiau darbdaviui, o dabar įmonėje skaičiuoju jau vienuoliktus metus“, – sako „Lidl Lietuva“ Kauno Regioninės bendrovės vadovas Mantas. Įkvepiančia istorija pasidalinęs ilgametis darbuotojas teigia, kad jį labiausiai motyvuoja įmonės tarptautiškumas, karjeros galimybės ir palankios sąlygos tobulėjimui. Nors visa Manto darbo patirtis vienoje įmonėje – ji itin įvairi, o karjera „Lidl“ prasidėjo tada, kai dar nebuvo atidaryta nė viena prekybos tinklo parduotuvė Lietuvoje. O dabar Mantas – Kauno regioninės bendrovės vadovas ir yra atsakingas už parduotuvių, logistikos, tiekimo grandinės bei personalo operatyvinius procesus. „Baigęs studijas ieškojau pirmojo darbo, atsidariau darbo paieškos tinklalapį ir pamačiau patį pirmą skelbimą, siūlantį tarptautinę stažuotę „Lidl“. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą, o…
