Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet inicijavo Pašto įstatymo pokyčius. Galiojantis Pašto įstatymas buvo priimtas prieš 10 metų ir nuo to laiko nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką. „Naujų technologijų plėtra, inovacijos, kintantys naudotojų poreikiai lemia nuosekliai mažėjančius tradicinių laiškų kiekius, sparčiai auga pašto siuntinių kiekiai, keičiasi pašto paslaugos naudotojų poreikiai ir pašto paslaugos teikimo pobūdis“, – dėsto RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius. Jo teigimu, Pašto įstatymo pokyčiai inicijuoti siekiant trijų esminių tikslų: naudotojų interesų užtikrinimo, universaliosios pašto paslaugos (UPP) ekonominio tvarumo ir efektyvaus pašto sektoriaus reguliavimo. „Dabartinio įstatymo…
Prezidentas: Vyriausybės pažadai mokytojams kitąmet nebus pamiršti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. „Valdžia turi dirbti žmonių labui, o valstybės biudžetas – atitikti jų poreikius, spręsti struktūrines valstybės problemas, didinti valstybės saugumą ir gerovę. Biudžeto sudarymo metu valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius. Tiesa, dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino. Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – teigė Prezidentas. Šalies…
Lietuvoje vis daugėja darbuotojų iš užsienio: kuria pridėtinę vertę
Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 130 tūkst. užsienio šalių piliečių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių į šalį, skaičius kilo dešimtadaliu. Lietuvos įmonės pastoviai priima kitataučius vadovų ar specialistų pareigoms užimti. Ekspertai tikina, kad kurti darbinius santykius su tarptautiniais talentais – paprasta ir naudinga. Pavyzdžiui, Klaipėdoje gausu užsienio piliečių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą bei patirtį aukštos kvalifikacijos pareigose. Taip kitataučiai ne tik padeda užpildyti trūkstamą darbo jėgą, bet ir plečia įmonės galimybes tarptautinėje rinkoje. Anot transporto paslaugų įmonės „Vlantana“ personalo skyriaus vadovės Renatos Utkienės, įmonė noriai priima užsienio piliečius, užtikrindama jiems vienodas darbo sąlygas kaip ir darbuotojams iš Lietuvos Respublikos, suteikdama vienodas karjeros galimybes ir garantuodama lygias…
Skrydžiams skatinti ir naujoms kryptims atverti – 3 mln. eurų, dar 5 mln. eurų numatyta kitąmet
Investuojama į skrydžių skatinimą ir naujų krypčių atvėrimą: Lietuvos oro uostams (LTOU) iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų skirta 3 mln. eurų kaip papildomas įnašas įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų šiam tikslui numatoma skirti 2024 metais. „Siekiame plėsti skrydžių geografiją, užtikrinant patogias jungtis su pagrindiniais tranzitiniais oro uostais. Kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe sutelkėme jėgas kryptingam darbui ir per artimiausius metus tam esame numatę iki 10 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos skrydžių pasiūlai ir paklausai užtikrinti. Tikimės, tai padės auginti atvystamąjį turizmą, pritraukti naujas investicijas ir bendrai sukurti didesnę ekonominę grąžą“, – sako susisiekimo ministras…
Daugiau nei 100 Lietuvos organizacijų ragina valdžią ryžtingai mažinti naftos vartojimą
115 Lietuvos įmonių ir organizacijų, susibūrusių į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“, atviru laišku kreipėsi į Seimą, Vyriausybę bei atsakingas ministerijas su raginimu palaikyti įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu. „Nepaisant skambių pareiškimų apie kovą su klimato krize, turime pripažinti, kad Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, sustiprintume šalies energetinę nepriklausomybę ir žengtume didelį žingsnį kovoje prieš klimato krizę“ , – pabrėžė Martynas Nagevičius, iniciatyvos „41% mažiau naftos“ iniciatorius ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių…
VDI informuoja: darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo paslauga tampa nuotolinė
Nuo ateinančių metų pradžios Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) žinių darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) klausimais tikrinimo paslauga taps nuotolinė. Siekiama DSS žinių tikrinimo paslaugą darbdaviams, darbdavio įgaliotiems asmenims, vykdantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams padaryti patogesnę. VDI diegia virtualią DSS žinių tikrinimo sistemą (VASIS), kurios tikslas – suteikti galimybę iš namų ar darbo vietos laikyti DSS žinių tikrinimo testą, užtikrinant sukčiavimo ir neleistinos išorinės pagalbos priemonių naudojimo prevenciją. Registracija, norint pasitikrinti DSS žinias, bus vykdoma, kaip ir iki šiol, per VDI elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS). VDI svetainės skiltyje „DSS mokymas ir žinių tikrinimas“ bus pateikta išsami informacija apie virtualų DSS žinių tikrinimą:…
Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Seimo liberalai aiškinsis, ar kontrolieriai nepripjovė grybo bausdami smulkų verslą“
2023 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Baudų skyrimas kūrybiškam maisto ir kosmetikos verslui turi būti tik kraštutinė priemonė už teisės aktų pažeidimus, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, reaguodamas į trečiadienį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą baudą saldumynų su grybų priedais gamintojui. „Valstybės kontroliuojančių institucijų represinis elgesys prieš kūrybišką smulkų verslą – tai itin neigiama pastarųjų metų tendencija. Rinkoje inovacijos randasi greičiau, nei biurokratinis aparatas spėja prisitaikyti, todėl teisės aktų normos verslams pritaikomos paprasčiausiai juos draudžiant ir baudžiant. Tai yra ne kas kita, kaip valstybinės kontrolės recidyvas“, – mano Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas. Draudimas ir baudimas, anot Seimo nario, turėtų būti taikomas už…
Po svarstymo pritarta siūlymui 20 proc. didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį
2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Kaip anksčiau yra sakiusi finansų ministrė G. Skaistė, tai drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu pajamas į rankas minimalią mėnesinę algą uždirbančiam asmeniui padidintų 75,22 eurų, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24,4 euro. Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą (MMA) yra nusprendusi padidinti 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų. Įstatymo projektu numatoma proporcingai…
RRT baigė plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą
Lietuvai artėjant link gigabitinės visuomenės, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gruodį baigė pusę metų trukusį Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą. Šiuo metu jo preliminarūs rezultatai paskelbti viešajai konsultacijai. „Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti bendrą visų esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį. Gauti rezultatai bus naudojami detaliau analizuojant situaciją elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant RRT atliekamus rinkų tyrimus bei identifikuojant vadinamąsias „baltąsias zonas“, t. y. teritorijas kuriose dar nėra išvystyti itin pralaidūs elektroninių ryšių tinklai“, – aiškina Marijus Balnys, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Tyrimo metu surinkti duomenys nustatant su radijo…
Numatoma plėsti Kauno LEZ teritoriją
2023 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2026 m. gegužės 1 d. atkurti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotą iki 1054 ha. Kaip pažymi pakeitimų iniciatoriai, toks plotas buvo nustatytas nuo Kauno LEZ teritorijos įsteigimo 1996 m., tačiau vėliau buvo sumažintas iki 534 ha. „Esamas 534 ha teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos, todėl reikalinga inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1054 hektarų teritoriją, kaip ir…
