Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį darbo ginčų komisijos gavo virš 3 600 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Daugiausia prašymų gauta iš statybų sektorius, antroje vietoje – transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių. Gautuose prašymuose išnagrinėti darbo ginčus buvo iškelti per 7 700 reikalavimų. Didžiąją reikalavimų dalį – net 5593 – sudarė reikalavimai dėl apmokėjimo už darbą. Taip pat nemažai reikalavimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo (591), darbo sutarties sąlygų (269), neturtinės žalos atlyginimo (235). Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus gautus prašymus, apie 43 proc. reikalavimų buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies, tik 12 proc. reikalavimų buvo atmesti. Taikos sutartimi baigėsi apie 22 proc. reikalavimų,…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: liberalai siūlo rajoninius kelius perleisti savivaldai
2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimas žiniasklaidai Valstybinius kelius valdanti įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija galėtų sumažinti kelių priežiūros naštą dalį kelių – rajoninių – perleisdama tvarkyti savivaldybėms, kartu joms atiduodant atitinkamą kelių programos lėšų dalį. „Suprantame, kad valstybei tvarkyti didžiąją dalį šalies kelių yra milžiniškas galvos skausmas. Savivaldybės pačios spėtų sutvarkyti rajoninius kelius, jeigu valstybė perleistų jų valdymą savivaldai su proporcingu finansavimu iš Kelių priežiūros ir plėtros programos“, – pasiūlė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Romualdas Vaitkus. Susitikę su Seimo liberalais susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas sutiko, kad toks pasiūlymas yra perspektyvus. Todėl frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas paprašė Susisiekimo ministerijoje parengti rajoninių kelių perleidimo…
Kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, atliekantiems potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę priežiūrą
Informuojame, kad š. m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-490 buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas“, kuriuo reglamentuojami kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, atliekantiems šių potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę priežiūrą: didesnio kaip 0,5 baro perteklinio slėgio, nustatyto atmosferos slėgio atžvilgiu, didesnės kaip 25 litrų talpos indams, skirtiems pirmos grupės takiosioms medžiagoms, kurių klasifikavimą nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras (toliau – takiosios medžiagos), kai Ps ir V sandauga viršija 500, išskyrus mažesnės kaip 250 litrų talpos gamtinių dujų, suskystintųjų dujų ir techninių dujų balionams; didesnio kaip 0,5 baro perteklinio slėgio, nustatyto atmosferos slėgio…
Finansų viceministras M. Liutvinskas: „Svarbu artimiausiu metu ES lygiu sutarti dėl tolesnės finansinės paramos Ukrainai“
Šiandien finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Strasbūre (Prancūzija) susitiko su Europos parlamento nariais – Michael Gahler ir Eva Maria Poptcheva, su kuriais aptarė ES finansinės paramos Ukrainai teikimą bei Lietuvos siekį į Vilnių pritraukti naujai kuriamą ES Pinigų plovimo prevencijos agentūrą. Susitikimo su Michael Gahler metu buvo aptarta ES 2021-2027 m. Daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūra, didžiausią dėmesį skiriant specialiai Ukrainos finansinei priemonei. Europos Komisija (EK) siūlo, kad 2024-2027 m. laikotarpiu Ukrainai būtų suteikta 50 mlrd. eurų siekianti parama lengvatinių paskolų ir dotacijų forma. „ES ir toliau nuosekliai remia Ukrainą – tiek kelyje į pergalę kare prieš agresorę rusiją, tiek padedant šaliai artėti link narystės ES. Pasiūlytas 4 metų 50…
Laisvųjų ekonominių zonų plėtra planuojama neturint vizijos, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – vienas įrankių investicijoms pritraukti. Valstybė, investuodama į šių zonų teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės atliktas Laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimas. Tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra. Auditoriai nustatė, kad nė vienai iš 7 šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc. (71 iš 91) zonų teritorijoje 2023 m. veikiančių įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos. „Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei…
Didmiesčių gyventojai pasitiki antstolių profesionalumu
Antstoliais pasitikima kaip skolų išieškojimo profesionalais, todėl galimybę realiai susigrąžinti skolas dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų sieja su antstolių pagalba. Tokį požiūrį patvirtina 2023 m. liepą atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 59 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad siekdami susigrąžinti piniginę skolą jie kreiptųsi į antstolį. Savarankiškai atgauti pinigus bandytų 38 proc. apklaustųjų (tikėtina, dėl to, kad didelė dalis skolininkų yra išvykę į užsienį arba Lietuvoje neturi oficialių pajamų, į kurias mūsų antstoliai galėtų nukreipti skolų išieškojimą). Dar 3 proc. būtų linkę nieko nedaryti, tiesiog laukti. Į klausimą, ar pasitiki antstoliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. 21 proc. nurodė neturintys nuomonės, o 14 proc. teigė nepasitikintys. Paprašyti įvertinti antstolių darbo kokybę, 41 proc.…
Apklausa: 69 proc. tėvų nori matyti, kur jų vaikai išleidžia pinigus
Finansinių technologijų neišvengiamoje kasdienybėje tėvai vis dažniau vaikams duoda kišenpinigius ne tik grynaisiais, bet ir perveda juos į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą. Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkant kortelę vaikui, daugumai tėvų yra galimybė stebėti atžalų veiklą su pinigais. „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, Lietuvoje banko kortelę turi 47 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų. Latvijoje situacija panaši – kortelę turi 44 proc., o Estija tarp Baltijos šalių pirmauja – net 62 proc. apklaustų estų teigė, kad jų vaikas turi banko kortelę. Tarp populiariausių kriterijų, kuriais vadovaudamiesi tėvai renka savo vaikui banko kortelę, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje išskyrė nemokamą kortelės aptarnavimą ir…
Internete išsaugote savo mokėjimo duomenis? Ekspertas atsako, kodėl geriau to nedaryti
Kiek daugiau nei 60 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius 12 mėn. pirko prekes ar paslaugas internetu, rodo naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Siekdami tai atlikti greičiau ir patogiau, pirkėjai vis dažniau renkasi mokėjimo duomenis išsaugoti savo el. parduotuvių paskyrose ar tiesiog naršyklėje. Visgi, nors tokia funkcija suteikia galimybę apsipirkti vieno mygtuko paspaudimu, o esant tęstiniam mokėjimui pinigai nuo vartotojo sąskaitos nuskaičiuojami automatiškai, ekspertai ragina tuo nepiktnaudžiauti. Elektroninės atpažinties ekspertas ir „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad mokėjimo informacijos išsaugojimas iš tiesų yra greitas ir patogus būdas apsipirkti elektroninėje erdvėje. Tačiau atkreipia dėmesį, jog tai kelia ir nemažai rizikų. „Saugumas internete yra…
Atsakė į klausimą, ar seni pastatai gali būti sertifikuoti pagal tarptautinius tvarumo standartus
Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų – geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų rezidentams. 2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc. Tuo tarpu šalyje vykdomi renovacijos projektai juda kol kas lėtai – vien Vilniuje per metus…
„Ignitis“ ir „Baltisches Haus“ sudarė strateginės partnerystės sutartį dėl ne mažiau kaip 110 elektromobilių įkrovimo prieigų visoje Lietuvoje
Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“, valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON“, ir „Baltisches Haus“, plėtojanti ir valdanti komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje, sudarė strateginės partnerystės sutartį dėl ne mažiau kaip 110 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų net 15 šalies miestų. Tai gera žinia ne tik sostinės ar kitų didžiųjų miestų elektromobilių vairuotojams, nes įrovimo prieigos įsikurs šalia prekybos centrų ir kitų komercinės paskirties vietų ir tuose miestuose bei miesteliuose, kuriuose jos ypač laukiamos. „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta akcentavo, kad per artimiausius 12 mėn. pirmosios įkrovimo prieigos bus įrengtos prie „Baltisches Haus“ valdomų pastatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, per kitus 12 mėn. likusios įkrovimo prieigos išsidėstys…
