Pastaraisiais metais gyvenimo kokybė Molėtuose sparčiai augo, kaip ir buvo intensyviai gerinama infrastruktūra. Dėl to, vis daugiau pritraukiama naujų verslų, kuriamos darbo vietos, atnaujinamas miesto ir jo apylinkių veidas. Atrodo, kad šis kurortas tampa ne tik poilsiui, bet ir nuolatiniam gyvenimui patrauklia vieta, suburianti jaunas šeimas. Molėtų rajono savivaldybė dalyvauja žurnalo STRUCTUM organizuojamame nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 9“. Portalas Structum.lt kalbina konkurse dalyvaujančių miestų žinomus žmones ir šį kartą pristato pokalbį su Molėtuose gyvenančiu Eimantu Narušiu, patogiai įsikūrusiu su šeima. Molėtuose Eimantas įkūrė ir savo verslą, prieš metus įgyvendino pirmąjį nekilnojamojo turto projekto plėtros etapą. Lietuvoje kadaise buvo paplitusi nuomonė, kad jaunai ir ambicingai šeimai išgyventi regione…
Užbaigtas projektas „Link Ten by CITUS“: Šnipiškės įgavo modernesnį veidą
Nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanija „Citus“ užbaigė būsto projektą „Link Ten by CITUS“ – pavasarį buvo registruota projekto statybos 100 proc. baigtumo pažyma, baigiama įrengti viešąją erdvę greta esančiame savivaldybei priklausančiame sklype. Linkmenų ir Utenos gatvių sankirtoje iškilusiuose namuose parduoti visi 114 butų ir komercinės patalpos. 2021–ųjų kovą pradėtas statyti ir 8,6 mln. eurų investicijų pareikalavęs projektas užbaigė šios Šnipiškių dalies urbanistinę plėtrą. „Šnipiškės – kontrastų kupinas rajonas, kuriame ilgą laiką šalia pažangiausių verslo bei komercijos centrų buvo galima rasti ir medinių trobelių. Nepaisant to, pastaraisiais metais tai yra bene sparčiausiai besivystantis sostinės mikrorajonas, prie kurio „atšviežinimo“ prisidėjo ir „Link Ten by CITUS“ projektas. Siekėme projektą sklandžiai…
Naujuoju finansų viceministru paskirtas Darius Sadeckas
Birželio 14 d. finansų viceministro pareigas pradeda eiti Darius Sadeckas, kuris kuruos biudžeto, valstybės iždo klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę. D. Sadeckas iki šiol ėjo finansų ministrės patarėjo, o prieš tai 2016-2020 m. – finansų viceministro pareigas. „D. Sadeckas yra savo srities ekspertas, sukaupęs didelę patirtį biudžeto formavimo politikos, valstybės iždo valdymo ir kitose srityse. Jo patirtis viceministro ir patarėjo pareigose užtikrins sklandų darbų įgyvendinimą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. D. Sadeckas – ilgametis Finansų ministerijos darbuotojas. Ministerijos Biudžeto departamente jis pradėjo dirbti 2002 m. vyriausiuoju specialistu, 2008-2016 m. buvo šio departamento direktoriaus pavaduotojas. „Vienas svarbiausių mano tikslų – užtikrinti tolesnį sklandų darbų tęstinumą, stiprinant…
Norintiems patikslinti pateiktus prašymus skirti GPM dalį paramai liko dvi savaitės
2023 m. birželio 14 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai mokesčių administratoriui inicijavus pokyčius, gyventojų skirta pajamų mokesčio (GPM) dalis paramos gavėjus pasiekia gerokai anksčiau, dėl šios priežasties sutrumpėjo ir prašymų tikslinimui skirtas laikas: tai padaryti galima nebe iki rugpjūčio 20 d., o iki birželio 30 d. Iki 2022 metų paramos gavėjai, politinės partijos ir profesinės sąjungos paramos iš gyventojų skirtos pajamų mokesčio dalies sulaukdavo tik rudenį. Pernai VMI inicijavus paramos pervedimo pokyčius, gyventojų skirtos paramos dalis gavėjų sulauks anksčiau – pirmosios sumos gavėjus pasieks jau liepą, kiti pervedimai bus atliekami dalimis iki pat lapkričio 15 d. „Kaip ir kasmet, valią skirti dalį savo sumokėto pajamų mokesčio…
Informacija darbdaviui: ką reikia žinoti apie grupės darbuotojų atleidimą
Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis), darbdavio valia (Darbo kodekso 59 straipsnis) arba darbo sutarties šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis), kurį inicijuoja darbdavys, per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį arba kai dėl darbdavio bankroto (Darbo kodekso 62 straipsnis) numatoma atleisti iš darbo 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 20 iki 99; ne mažiau kaip 10 procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 299; 30 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 300 ir daugiau. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, grupės darbuotojų atleidimas nėra įprastinis…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: liberalai ragina mokesčių reformą atiduoti Seimui dar šioje sesijoje
2023 m. birželio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimui nutarus dirbti toliau, parlamento liberalai kviečia Finansų ministerijos stalčiuose laikomą mokesčių reformą nedelsiant perduoti įstatymų leidėjui. Liberalų pastebėjimu, užlaikydama mokesčių reformą, Lietuva pusmetį vėluoja įvykdyti įsipareigojimą Europos Komisijai, be to, neišnagrinėta reformos esmė išlieka reikšmingu vidaus politiką kaitinančiu faktoriumi. „Seimas lieka, Vyriausybė neišsivaikščiojo. Vadinasi, metas imtis mokesčių reformos fakto – pačių teisės aktų peržiūros Seime. Nuo pat pavasario sesijos pradžios mes iš principo ne diskutuojame apie reformą, o ją apkalbinėjame“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Po frakcijos konsultacijų su finansų ministre Gintare Skaiste ir Liberalų sąjūdžio…
RRT pirmininkė: pasitikėjimas duomenų valdomame amžiuje – kritiškai svarbus
Dirbtinio intelekto ištobulinimas jau prilyginamas revoliucijai, kurią sukėlė J. Gutenbergo spausdinimo mašinos išradimas XV amžiuje. Dabar mums staiga kilo klausimų, kaip reguliuoti tai, kas nežinoma, tačiau gali būti tiek naudinga, tiek žalinga. O svarbiausia – reikia rasti atsakymą, kokias taisykles nustatyti, kad būtų apsaugotos vartotojų teisės ir nebūtų pakenkta paties dirbtinio intelekto vystymuisi, sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė. Jos teigimu, šie klausimai slegia teisės aktų leidėjus, politikos formuotojus ir jų įgyvendintojus – rinkų reguliuotojus. „Su nerimu į juos žiūri verslas: ką sureguliuos, ką vėl uždraus, ką nubaus. Norėdami judėti į priekį ir suspėti su technologijų vystymųsi, turime bėgti taip, kaip siūlo Stebuklų šalies Alisa – dvigubai greičiau.…
Saulės elektrinių atsiskaitymo galvosūkis: palaiminimas ar prakeiksmas?
Lietuvoje susiklosčiusi įstatyminė bazė itin palanki saulės elektrinių savininkams. Šiuo metu fiziniai asmenys ir verslo atstovai turi galimybę pateikti perteklinę pagamintą elektros energiją į energijos skirstymo tinklus, o atsiradus poreikiui, sumokėjus pasinaudojimo tinklais mokestį, – tą pačią energiją atsiimti. UAB „Takatona” direktorius Evaldas Čepulis sako, kad greita saulės elektrinių investicinė grąža skatino sparčią saulės elektrinių plėtrą, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto įstatymų pakeitimus, kuriems įsigaliojus, keistųsi atsiskaitymo būdas už pateiktą ir atgautą elektros energiją. Šie pakeitimai leistų elektros tiekėjui nupirkti, o vėliau – parduoti elektros energiją iš gaminančių vartotojų, atsižvelgiant į esamojo laiko biržos kainų tendencijas. Pasak E. Čepulio, planuojamas Vyriausybės pokytis pirmiausia palies verslo atstovus, todėl galvojantiems apie saulės…
EIMIN: bus atveriama dar daugiau visuomenei aktualių didelės vertės duomenų rinkinių
Iki kitų metų birželio mėnesio verslui ir visuomenei bus atverta dar daugiau didelės vertės duomenų (DVD) rinkinių. Jie apims ir iki šiol dar viešai nepublikuotus geoerdvinius, Žemės stebėjimo ir aplinkos, meteorologinius, statistikos, judumo bei bendrovių ir jų valdymo nuosavybės teise duomenų rinkinius. „Duomenys yra kiekvienos valstybės strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie gali kurti pridėtinę vertę įvairiose srityse. Šiuo metu Lietuvos atvirų duomenų portale jau skelbiama apie 2 tūkst. įvairių institucijų duomenų rinkinių. Tad atverti duomenis – vienas iš prioritetinių mūsų darbų, kad verslas, startuoliai, mokslo ir visuomenės atstovai galėtų juos naudoti kurdami inovatyvius produktus ir paslaugas“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Lietuva padarė didelę…
„Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė 36 mln. eurų
„Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė dvi darbų įvykdymo garantijas, kurių bendra vertė 28 mln. eurų, skirtas tarptautinės magistralės „VIA Baltica“ ruožui aplink Marijampolę bei geležinkelio transporto projektui „Rail Baltica“. Bankas bendrovei taip pat paskolino 6 mln. eurų asfalto gamyklai modernizuoti bei suteikė 2 mln. eurų limitą draustis nuo žaliavų kainų svyravimo. Dalis „Luminor“ banko suteiktos 28 mln. eurų įvykdymo garantijos skirta vienam didžiausių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 16 km ilgio „Via Baltica ruožui aplink Marijampolę. Kita įvykdymo garantijos dalis suteikiama geležinkelių projektui „Rail Baltica“. „Tokios apimties projektai Lietuvoje retai pasitaiko, džiugu, kad valstybė investuoją į naują Šiaurės Europos sausumos koridorių – prie Marijampolės pastatysime naują ir modernią 4…
