2022 metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Pastarosiose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su svertine -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas pernai išliko 222 mln. eurų, tuo tarpu svertinė metinė grąža sudarė – -12,98 proc. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 metų ekonominės ir finansų krizės. „Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi…
„Realco“ skelbia metinius rezultatus: pernai pardavė 220 būstų, planuoja rinkai pasiūlyti daugiau nei 1600 būstų
Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ baigė aktyvius metus. Savo vystomuose projektuose sostinėje pernai ji pardavė 220 būstų, skaičiuoja rekordinius notarinius pardavimus, taip pat keletu didelių sklypų papildė portfelį, kas leis per artimiausius 1-2 metus į rinką įlieti daugiau nei 1600 naujų butų. „Pernai pardavėme 59 proc. mažiau būstų nei NT rinkai rekordiniais 2021-aisiais, kai sutarėme dėl 534 būstų pardavimų. Daugiausiai būstų bendrovė pardavė projektuose „Go Life“ (92), „7 vakarai“ (92), „Prie Vilnelės“ (25), taip pat rudenį rinkai pristatytame „Vileišio 27“ (10). Pirmą kartą „Realco“ surengtame aukcione pirkėją surado paskutiniai apartamentai „Šventosios vartuose“. 2022-ųjų veiklą vertiname gerai. Realizavome didelę dalį metų pradžioje turėto būstų sandėlio, sudarėme keletą…
„Evernord“ pardavė biurų pastatą „Buroo 31“ Taline, uždarė jį valdžiusį investicijų fondą
„Evernord“ grupei priklausanti turto valdymo bendrovė „Evernord Asset Management“ pasinaudojo palankia galimybe realizuoti sukurtą vertę, todėl pusantrų metų anksčiau termino uždaro savo fondą „Evernord Real Estate Fund II“, valdantį biurų pastatą Taline. „Evernord Real Estate Fund II“ buvo įsteigtas 2019 m. birželio mėn. Šis fondas, kurio dydis yra 10 mln. Eur, buvo investavęs į Taline esantį 6 aukštų biurų pastatą „Buroo 31“. „Apsispręsti padėjo rinkoje tvyrantis neapibrėžtumas ir nuogąstavimai dėl mažėjančio likvidumo. Juolab, kad ant kitos svarstyklių lėkštės buvo svarus pirkėjo pasiūlymas. Esu tikra, kad sprendimas pasitraukti iš investicijos anksčiau laiko gavus suderėtą kainą užtikrina geriausius investuotojų interesus ir yra tinkamas rizikos valdymo požiūriu. Sugrįžusios lėšos investuotojams leis pasinaudoti naujų…
Verslui aktualūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais
Pernai priimta išties daug teisės aktų, ypač aktualių verslui, pakeitimų, kurių dalis jau įsigaliojo nuo pat metų pradžios, bet didžioji dalis dar tik įsigalios metų eigoje. Prieš pat didžiąsias metų šventes Seimas priėmė Statybos įstatymo pakeitimus, šiek tiek anksčiau pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, Darbo kodeksas. Statybos įstatymas Daugybė prieš pat Šv. Kalėdas priimtų Statybos įstatymo pakeitimų įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d., tačiau kai kuriems pakeitimams bus galimybė pasiruošti naudojantis ilgesniais įsigaliojimo terminais. Dar šiemet, nuo lapkričio 1 d., įsigalios Statybos įstatymo pakeitimas, numatantis, jog rekonstruojamo pastato tūriui padidėjus daugiau nei 100 procentų, jo statybai ir projektavimui bus taikomi nebe su rekonstrukcija, o su naujo statinio…
2023-aisiais atsinaujinančiosios energijos rinkoje – finansavimo poreikio augimas
2023 metai Lietuvoje turėtų tapti atsinaujinančiosios energijos proveržio metais – pagreitį turėtų įgauti tie projektai, kurių vystymui 2022-aisiais arba šių metų pradžioje buvo išduoti leidimai. „Luminor“ bankas prognozuoja, kad lėšų poreikis tokiems projektams reikšmingai išaugs. Vien per praėjusius metus „Luminor“ bankas suteikė beveik 100 mln. eurų paskolų atsinaujinančiosios energijos projektams finansuoti. Reikšmingas finansavimo apimtis paskatino rinkos dalyvių aktyvumas investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI): nuo 2020 m. AEI instaliuotas galios kiekis Lietuvoje beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,6 GW, kas sudarė net 36 proc. nuo bendrų elektros energijos generavimo pajėgumų šalyje. Didžiausią impulsą suteikė saulės parkai, kurių instaliuota galia per 2 pastaruosius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 0,53 GW.…
„Darnu Group“ tęsia prekybinių sandėlių plėtrą: naujas kompleksas iškils Gariūnų gatvėje
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ sostinės Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus Verslo parko“ statybas. Čia iškils 8200 kv. metrų ploto prekybinių sandėlių (angl. stock office) patalpų kompleksas į kurį investicijos siekia 13 mln. eurų. Pirmojo statybų etapo darbus planuojama užbaigti 2024 metų pradžioje. „Dar neseniai užbaigtas pirmasis „Vilniaus verslo parko“ projektas Ukmergės gatvėje itin pasiteisino – šiandien jis visas parduotas ar išnuomotas. Prekybinių sandėlių kategorijoje matome didelį potencialą, todėl ir toliau būsime aktyvūs šios rinkos dalyviai. Šiuo metu pradedame vystyti tokį objektą anksčiau įsigytame sklype sostinės Gariūnų gatvėje. Ši lokacija itin patogi įmonėms dėl susisiekimo galimybių – šalia yra magistralinis A1 kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vos už kelių kilometrų ir…
Apie saulės elektrinių baterijas Lietuvoje pasvarsto daugelis, bet įsirengia retas: ko reikia, kad situacija pasikeistų?
Didelių išlaidų už elektrą vengiantys ir prie aplinkos tausojimo prisidėti norintys gyventojai keičia požiūrį ne tik į saulės generuojamą energiją, bet ir į jos kaupimą savo reikmėms. Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje iš 10-ties individualių namų, įsirengusių saulės elektrines, beveik 3 įsirengė ir elektros energiją surenkančius kaupiklius, dar vadinamus saulės baterijomis, o bendra Europoje įrengtų buitinių energijos kaupiklių talpa siekė 5,2 gigavatvalandžių (GWh), arba 70 proc. daugiau nei 2020 m. Tiesa, labiausiai šiuos rodiklius gerina penkios lyderiaujančios Europos šalys, tuo tarpu kitose, tarp jų ir Lietuvoje, saulės baterijų rinka tebėra ankstyvosios plėtros stadijos. „Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje ar Austrijoje, saulės baterijos jau yra gerokai paplitusios ir tapusios…
„Paysera“ nuosavą kapitalą padidino iki 18 mln. Eur, klientai daugiau lėšų sąskaitose galės laikyti nemokamai
Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“, apdorojanti mokėjimus e. parduotuvėse ir teikianti atsiskaitymų paslaugas, padidino nuosavą kapitalą nuo 11 mln. Eur iki 18 mln. Eur. Nuosavas kapitalas buvo padidintas esamų ir naujų akcininkų įnašais (6,6 mln. Eur) bei lėšomis (1,5 mln. Eur), kurios buvo pritrauktos per neviešą subordinuotų obligacijų platinimą. „Elektroninių pinigų įstaigoms pagrinde yra taikomas 2% nuosavo kapitalo reikalavimas nuo klientų laikomo pinigų kiekio per paskutinius 6 mėn. Kadangi klientų bei jų laikomų pinigų lygis nuolat ir greitai auga, mes padidinome nuosavą kapitalą, kad galėtume saugoti ne iki 500 mln., o vidutiniškai iki 900 mln. Eur. Nuosavą kapitalą pakėlėme iki tokio lygio, kad turėtume rezervą ateičiai”, – sako Gintautas Mežetis,…
VMI kliento profilyje – daugiau duomenų apie deklaracijas
2023 m. sausio 4 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog plečia įmonėms skirtą VMI kliento profilį – atveriami nauji duomenys apie ataskaitų ir deklaracijų pateikimą. Nuo šiol papildomai vertinama, ar juridinis asmuo yra pateikęs deklaracijas apie A ir B klasės išmokas gyventojams (GPM312 forma), turtą privalančius deklaruoti gyventojus (FR0002 forma), taip pat ataskaitas apie paramos teikimą (FR0477 forma), jos gavimą ir panaudojimą (FR0478 forma), prekių tiekimą į kitas ES valstybes (FR0564 forma), kontroliuojamas Lietuvos ir užsienio įmones ir kontroliuojančius asmenis (FR0438 forma). „Esame dėkingi klientams, kurie teisingai ir laiku vykdo mokestines pareigas. Nepateiktos ar pavėluotai pateiktos deklaracijos, ataskaitos trukdo VMI korektiškai sugretinti pateiktus duomenis, identifikuoti duomenų nukrypimus arba…
Jau pusė „Maxima“ parduotuvių Lietuvoje pasikeitė: išbrandintų pokyčių naudą pajuto ir pirkėjai, ir darbuotojai
Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ peržengta svarbi strateginio bendrovės projekto riba – jau daugiau nei pusė šalyje veikiančių parduotuvių modernizuotos pagal naujuosius formatus. Jos tapo aiškesnės, patogesnės ir labiau orientuotos į maisto produktus. Bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Rupšio teigimu, prieš dvejus metus pradėto parduotuvių formatų suvienodinimo vaisiai akivaizdūs – naudą pajuto tiek pirkėjai, tiek darbuotojai. Formatų vienodinimo tikslas – sukurti maksimalų skaičių tarpusavyje vienodų parduotuvių, kurios siūlo tą patį asortimentą, atrodo taip pat ir veikia pagal tuos pačius principus. Suvienodintose parduotuvėse pirkėjai randa pažįstamą aplinką, kurioje paprasta orientuotis, gali greitai rasti mėgstamas prekes už geriausias kainas, pastebėti akcijas bei specialius pasiūlymus. Vien 2022 metais buvo suvienodintos 92 parduotuvės. Nuo 2021 m.…