Per pastaruosius metus visuomenė dar geriau pradėjo vertinti Lietuvos pašto veiklos skaidrumą. Bendrovę skaidria, arba greičiau skaidria iš viso laiko net 49 proc. respondentų – septyniais procentiniais punktais daugiau nei 2021 m. Tokius rezultatus atskleidė šių metų spalį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Minėta apklausa siekta išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų ir bendrovių skaidrumą. Rezultatai parodė, kad 2022 m. pagerėjo tiek Lietuvos pašto, tiek ir kitų Susisiekimo ministerijai pavaldžių bendrovių ir pačios ministerijos skaidrumo vertinimas. „Šie rezultatai yra geriausias kasdienėje Lietuvos pašto veikloje keliamų aukštų skaidrumo reikalavimų įvertinimas. Skaidrumas, atsakomybė ir etika yra neatsiejami bendrovės veiklos elementai, kurių svarbą supranta…
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse: produktų kovai su COVID-19 gamintoja išaugino vertę 1,7 mlrd. eurų
Komponentus COVID-19 vakcinoms gaminanti Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ išsiveržė į pirmą vietą naujausiame Baltijos šalių vertingiausių įmonių 30-uke, nukarūnuodama praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, kuri šių metų tyrime rikiuojasi antroje vietoje. Trisdešimties vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašą antrus metus iš eilės sudarė „Confidentus“, „Prudentia“ ir „Nasdaq” atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai, atlikę didelės apimties įmonių finansinę analizę bei viešos informacijos apie įmonių valdyseną įvertinimą, kurio metu vertinama įmonių tinklalapiuose ir metiniuose pranešimuose atskleidžiama informacija apie akcininkus, valdybų sudėtį, lygių galimybių užtikrinimą, socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę ir kt. Į vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 604 mln. iki daugiau nei 6 mlrd. EUR,…
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui – reikšminga parama kuriant konkurencingus kultūros produktus ir investuojant į modernią infrastruktūrą
Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių dar šiemet pasieks apie 3,5 mln. eurų, skirtų paskatinti kurti konkurencingus kultūros produktus ir gerinti KKI įmonių infrastruktūrą. Dar apie 11 mln. eurų pagal REACT-EU kvietimus bus išmokėta 2023 m. Šiandien baigtas Inovacijų agentūros sutarčių su dviejų Kultūros ministerijos skelbtų kvietimų – „Paskatos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui kurti konkurencingus kultūros produktus“ ir „Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių infrastruktūrą“ – pasirašymas su atrinktais pareiškėjais. „Svarbu, kad KKI sektoriaus atstovus Lietuvoje pasiekia investicijos, kurios padės sektoriui konkurencingiau veikti, kurti inovacijas, užsiauginti reikiamą potencialą ir taip prisidės prie kūrybinės ekonomikos stiprėjimo, kurs naujas aukštą pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas“, – teigia kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.…
Ką svarbu žinoti verslui apie mokestinius nuostolius: 10 pagrindinių taisyklių
Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius ir pateikia patarimus kaip šių klaidų išvengti. Lietuvoje apie 43 000 verslo subjektų arba 28 proc. visų įregistruotų įmonių deklaruoja mokestinius nuostolius, kurie susidaro, kai leidžiami atskaitymai viršija pajamas. Verslui apskaičiuojant nuostolius, taikant Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas[1], kyla su mokestinių nuostolių pripažinimu ir perkėlimu susiję klausimai. Per pastaruosius metus pasibaigė ne vienas mokestinis ginčas, kuriame iš esmės buvo nagrinėjamas šis klausimas. Svarbiausias mokestinių nuostolių pripažinimo taisykles ir patarimus, susijusius su veiklos nuostolių pripažinimu, pristato Komisijos narė Jurgita Narkevičiūtė. Pirmoji taisyklė: skirtingiems nuostoliams yra taikomos skirtingos taisyklės. Pagal tai nuostoliai yra skirstomi į tris grupes:1)…
Ką svarbu žinoti verslui apie mokestinius nuostolius: 10 pagrindinių taisyklių
Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius ir pateikia patarimus kaip šių klaidų išvengti. Lietuvoje apie 43 000 verslo subjektų arba 28 proc. visų įregistruotų įmonių deklaruoja mokestinius nuostolius, kurie susidaro, kai leidžiami atskaitymai viršija pajamas. Verslui apskaičiuojant nuostolius, taikant Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas[1], kyla su mokestinių nuostolių pripažinimu ir perkėlimu susiję klausimai. Per pastaruosius metus pasibaigė ne vienas mokestinis ginčas, kuriame iš esmės buvo nagrinėjamas šis klausimas. Svarbiausias mokestinių nuostolių pripažinimo taisykles ir patarimus, susijusius su veiklos nuostolių pripažinimu, pristato Komisijos narė Jurgita Narkevičiūtė. Pirmoji taisyklė: skirtingiems nuostoliams yra taikomos skirtingos taisyklės. Pagal tai nuostoliai yra skirstomi į tris grupes:1)…
Naujas Kapitalo rinkos plėtros planas padidins investavimo ir taupymo galimybes tiek gyventojams, tiek investuotojams
Trečiadienį Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku Vyriausybei teiks svarstyti Kapitalo rinkos plėtros gaires 2023-2025 m., kuriose numatyti gilesnei kapitalo rinkai būtini žingsniai. Šis dokumentas parengtas siekiant paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos stabilią ir konkurencingą plėtrą, pritraukti daugiau naujų investuotojų, plėsti naujų finansinių instrumentų, patrauklių investuotojams, spektrą bei pagerinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant atliepti rinkos poreikius. „Gairėse nubrėžiamos aiškios rekomendacijos, kurios skirtos didinti investavimo ir taupymo galimybes tiek gyventojams, tiek investuotojams. Išplėtota kapitalo rinka leis sukurti papildomus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tai prisidės prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo bei stiprins Lietuvos, kaip pažangios ir konkurencingos ekonomikos, pozicijas tarptautinėje arenoje“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvos…
Kinijos ir kitų šalių investicijoms – papildomi barjerai ES
Advokatų profesinės bendrijos COBALT partnerė Rasa Zaščiurinskaitė Europa pagaliau ištaisė Europos Sąjungos verslą ilgai piktinusią teisės aktų spragą, leidusią valstybės remiamoms Kinijos (ir kitų trečiųjų šalių) įmonėms lengvai pirkti verslus Europoje ir dempinguoti viešųjų pirkimų kainas. Šį pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą dėl Užsienio subsidijų. Nuo šiol trečiųjų šalių (ne ES) įmonės, kurios gavo arba vis dar gauna subsidijas iš savo šalies, norėdamos pirkti verslus Europos Sąjungoje ir dalyvauti Europos Sąjungos šalių skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, privalės apie gaunamą paramą pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos sutikimą. Kitaip sakant, tik EK uždegus „žalią šviesą“ Kinijos ir kitų trečiųjų šalių įmonės galės pirkti verslus ir dalyvauti…
Šiaulių oro uosto vadovė atsako, ar realu iš Šiaulių sulaukti užsakomųjų reisų į Turkiją ar Egiptą
Tarptautiniam Šiaulių oro uostui priimant vis daugiau orlaivių, dažniau sulaukiama klausimų, ar galima ir kada turistams laukti užsakomųjų reisų iš Šiaulių populiariomis atostogų kryptimis, pavyzdžiui, į Turkiją ar Egiptą. Oro uosto vadovė sako, kad toks verslo modelis įtikinamiausiai atrodytų nebent „popieriuje“. Sena nauja idėja Aurelijos Kuezados teigimu, svarstymus dėl keleivinių skrydžių galimai skatina tai, kad oro uoste leidžiasi ar iš jo kyla vis daugiau orlaivių. „Vartotojai ieško komforto, o modernios technologijos leidžia su verslu bendrauti ir teikti pasiūlymus betarpiškai. Nėra abejonių, kad Šiaurės Lietuvos keliautojams būtų patogu turėti „savo“ oro uostą, juo labiau, kad pastaraisiais metais pritraukėme įvairių verslų ir orlaivių judėjimas pastebimai suaktyvėjęs. Poilsio kelionių idėja nėra visiškai nauja.…
Finansų ekspertas: kriptovaliutų rinka po FTX bankroto ir išmoktos pamokos
Vienos didžiausių ir įtakingiausių kriptovaliutų prekybos bendrovių FTX bankrotas sukrėtė visą kriptovaliutų rinką, o kai kurie ekspertai net pradėjo prognozuoti šios verslo krypties griūtį. Blokų grandinės technologija, kuria paremtos kriptovaliutos, pirmą kartą aprašyta dar 1982-aisiais David Chaum doktorantūros disertacijoje. Pati valiuta egzistuoja nuo 1997-ųjų, kuomet buvo sukurta pirmoji jos versija – „B-Money“. Dar vėliau buvo „Bit Gold“, kitos valiutos. Bitkoinas – žinomiausia ir kriptovaliutos etalonu bei pradininke laikoma valiuta – sukurtas tik 2008 metais. Tačiau šią valiutą galime laikyti virtualios finansų rinkos pradininke, nes būtent ji privertė patikėti šio instrumento ateitimi ir pritraukė į rinką milijonus investuotojų. Šiandien, nepaisant FTX griūties ir staigaus visos rinkos nuosmukio po jos, bendra kriptovaliutų…
Kaip sutaupyti apsiperkant? Veikiančios taktikos ir įpročiai, kuriuos reiktų pakeisti
Vieno vienintelio patarimo, kuris padėtų apsaugoti šeimos biudžetą nuo infliacijos, nėra, tačiau šiek tiek pakeitus savo įpročius laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma. Kokios taupymo taktikos veikia, o ko reiktų vengti, einant apsipirkti? Infliacija ir padidėjusios kasdienės išlaidos gyventojus skatina įdėmiau įvertinti savo finansines galimybes ir atrasti būdų apsipirkti pigiau. Pasikeitusius pirkėjų įpročius stebi ir prekybininkai. „Žmonės yra tapę racionalesni, labiau seka akcijas ir pagal tai planuoja savo pirkinius. Akcijos ir kitos įvairios nuolaidos visada buvo svarbios pirkėjams, tačiau šiuo metu tai yra ypač aktualu. Net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma…
