2022 m. 9 mėn. rezultatai rodo, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) šiemet nuosekliai didina verslo apsukas. Pagrindinės veiklos pajamos, lyginant su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 32,6 proc. iki 9,37 mln. Eur, EBITDA – 38 proc. iki 3,1 mln. Eur, grynasis pelnas (iš tęstinės veiklos) – 78 proc. iki 1,31 mln. Eur. Veiklos pelningumo atžvilgiu tai geriausias įmonės 9 mėn. rezultatas per pastaruosius 5 metus. Pajamos iš kertinės Telecentro veiklos – radijo ir televizijos programų siuntimo – lyginant su atitinkamu 2021 m. periodu, padidėjo 2,5 procento iki 3,6 mln. eurų. „Pažymėtina, kad esamoje geopolitinės įtampos situacijoje aktualizavosi transliacijų vidurinėmis bangomis, dėl savo fizikinių savybių leidžiančiomis informaciją perduoti…
„BaltCap” parduoda Latvijos „Blue Bridge Technologies“ privačiam fondų valdytojui „Everfield“
Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Latvia Venture Capital Fund“ (BLVCF) parduoda pirmaujančią Latvijos medicinos paslaugų valdymo sprendimų kūrėją „Blue Bridge Technologies“ specializuotam investuotojui į programinės įrangos įmones „Everfield“, remiamam privataus kapitalo fondų valdytojos „Aquiline Capital Partners“. „Everfield“ įsigys 100 proc. Latvijos įmonės akcijų, įskaitant akcijas, kurias valdo „Imprimatur Capital“ bei mažumos akcininkai. Latvijoje 2007 metais įkurta „Blue Bridge Technologies“ yra viena pirmaujančių informacinių sistemų, skirtų Latvijos sveikatos apsaugos ir draudimo sektoriams, kūrėjų bei diegėjų. Bendrovė plėtoja tris pagrindines verslo sritis: „SmartiMedical“ vartotojui draugišką ir lengvai pritaikomą elektroninę medicininių duomenų valdymo sistemą, skirtą paslaugų teikėjams; „SmartInsurance“ draudimo įvykių fiksavimo bei žalų valdymo sistemą; Piearsta.lv modernų…
S. Izokaitienė. Valstybinės žemės nuomos sutartis – nepajudinama. Netiesa.
Žemės įstatymas užtikrina valstybinėje žemėje esančių statinių ir įrenginių savininkams ar nuomininkams teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono. Ilgam terminui – iki 99 metų, o jeigu tai žemės ūkio paskirties žemė, – ne ilgiau kaip 25 metams. Atrodytų, kad jeigu nuomos sutartis sudaryta, galima atsipūsti ir nebūtinai skubėti toje žemėje kažką dirbti, statyti ar tvarkyti. Visgi praktika rodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos, o nuomininkams nesuskubusiems tvarkytis valstybinėje žemėje tenka ginčyti sutarties nutraukimą teismuose. Valstybinėje žemėje esantys statiniai neretai įsigyjami varžytinių, aukcionų keliu, taip pat iš juridinių ar fizinių asmenų. Statiniai ar įrenginiai gali būti nebaigti statyti, reikalaujantys rekonstrukcijos ar remonto darbų tam, kad galėtų būti naudojami pagal paskirtį…
Moody’s patvirtino „Luminor“ reitingus ir pakeitė banko reitingų perspektyvą į teigiamą
Priimdamas sprendimą „Moody’s“ vertino pakankamą „Luminor“ banko kapitalizaciją, sėkmingą neveiksnių paskolų mažinimą ir išaugusį pelningumą, taip pat platų banko paskolų portfelį (pagal klientų tipą ir šalį) bei vietinę indėlių bazę. „Luminor“ banko finansų direktorius Palle Nordahl: „Džiaugiamės, kad „Moody’s“ pripažįsta „Luminor“ padarytą pažangą. „Moody’s“ vertinimas atspindi mūsų strategiją ir ateities prioritetus. Mūsų tikslas – sėkmingesnis verslas, pritraukiant daugiau klientų – privačių asmenų ir verslo įmonių iš Baltijos šalių. Taip pat esame užsibrėžę didinti savo efektyvumą ir gerinti informacinių technologijų veikimą bei kurti unikalią kultūrą, išlaikant finansinę galią ir apdairiai valdant rizikas“. „Moody’s“ patvirtino „Luminor“ banko ilgalaikių ir trumpalaikių banko indėlių reitingus A3/P-2, neužtikrintos skolos reitingą Baa1, neužtikrintų vidutinės trukmės obligacijų…
Jūrų muziejaus specialistų numylėtinės: kada į laisvę sugrįš pavasarį išgelbėtos ruoniukės Slyva ir Zunda
Šiemet Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ir atgal į Baltijos jūrą paleisti ruoniukai apsigyveno ties Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos krantais, rodo siųstuvų duomenys. Tačiau dvi išgelbėtos ruoniukės vis dar gyvena muziejuje – Zunda ir Slyva čia atvyko nusilpusios ir sverdamos keliskart mažiau nei turėtų sverti tokio amžiaus ruonių jauniklis. Kaip sekasi dabar jau jėgas atgavusioms ruoniukėms, pasakoja jomis besirūpinantys jūrų muziejaus specialistai. Mažiau nei 12 kg svėrusi Zunda kovo pabaigoje buvo rasta netoli Palangos tilto. Jos galiniuose plaukmenyse, nugaroje, pilve ir prie dubens sąnarių matėsi įkandimų žaizdos, prisimena Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė. „Preiloje rasta ruoniukė Slyva į muziejų atkeliavo po beveik mėnesio, balandžio pabaigoje. Kaip ir visi kiti…
Konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ – dėmesys energetikos aktualijoms
Iki šiol nematyta energetikos krizė, besitęsiantis žaliavų tiekimo grandinių disbalansas, puslaidininkių trūkumas, infliacija, neišvengiamas aplinkos spaudimas modernizuotis – tai tik keli veiksniai, kurių veikiama Lietuvos pramonė dalyvauja rinkos lenktynėse. Anot pramonininkų, nors iki 2022 metų Lietuva buvo labiausiai kainomis konkurencinga Baltijos šalis, tačiau 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos konkurencingumas krito. Pramonininkai ir mokslininkai pastebi – pats metas susitelkti į alternatyvų paiešką, kompleksinį sprendimų modeliavimą ir valstybės paskatų verslui sistemos stiprinimą. Apie tai ir dar daugiau bus diskutuojama konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2022“, kurią Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja drauge su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA). Lapkričio 18 dieną konferencija rengiama KTU „Santakos“…
Piniginę galima palikti ir namuose: pirkėjams viską atstoja viena programėlė
Ne tik sumanūs, bet ir išmanūs parduotuvių lankytojai vis dažniau įsitikina, kad pasinaudojus technologijomis galima išleisti mažiau, o apsipirkti patogiau. Tai rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys – mobilioji programėlė, kuri tampa kasdieniu pagalbininku, jau parsisiųsta apie pusę milijono kartų. Einantys apsipirkti tokie pirkėjai gali piniginę palikti namie, mat jiems pakanka tik išmaniojo telefono – nemokama programėlė pakeičia ir plastikinę lojalumo kortelę, ir akcijų leidinį, ir banko kortelę. „Mūsų „Maxima“ programėlė – tai skaitmeninė lojalumo kortelės versija, kuri visada po ranka, kaip ir telefonas. Net jeigu ir pamiršote savo „Ačiū“ kortelę namuose ar sąmoningai jos neįsigyjate siekdami naudoti mažiau plastiko, lojalumo programos privalumais vis tiek galite naudotis. Vos parsisiuntę programėlę,…
Gerinama verslo aplinka netauriųjų metalų supirkėjams – nebeliks perteklinio reikalavimo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandien Seimui pateikė svarstyti Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo ir tokiu būdu gerinama verslo aplinka. „Kasmet įgyvendiname priemones, kurios nuosekliai mažina administracinę naštą verslui. Sieksime, kad proporcingas perteklinio reguliavimo mažinimas ir toliau išliktų vienu iš verslo aplinkos gerinimo prioritetų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pagal naujus pakeitimus supirkėjui nebeliks prievolės Statistikos departamentui teikti informaciją apie supirktą ir realizuotą netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Tai leis išvengti duomenų rinkimo kartojimo ir taip sumažins administracinę naštą supirkėjams. Skaičiuojama, kad šie pakeitimai kasmet sutaupytų 11,4 tūkst. eurų, reikalingų statistiniam tyrimui atlikti, ir sumažintų administracinę naštą apie 220 supirkėjų,…
Trečias kartas nemeluoja? Arba: ar 3-ios krizės metu jau sumažinti skaitmeninės rinkodaros kaštus?
Per pastaruosius 3-ejus metus išmokome valdyti verslą neapibrėžtumo sąlygomis. Nemažiau sudėtinga buvo valdyti komunikaciją su klientais, taip pat patiriančiais ekonominį, psichologinį ar kitokį diskomfortą dėl esamos situacijos. Trečiosios, ekonominės, krizės išvakarėse ir vėl jaučiamės neužtikrinti, sprendžiame finansinius rebusus, kaip sutaupyti, kad netektų atsisveikinti su darbuotojais ar pačiu verslu. Ar skaitmeninė rinkodara yra viena iš tų sričių, kurioje galima sutaupyti? Pirmoji krizė – pirmosios pamokos 2020-ųjų pavasarį pasitikdami pirmąją krizę mokėmės ne tik prisitaikyti prie pasaulinės pandemijos sukeltų apribojimų, tačiau ir kitokio, neretai naujo požiūrio į pardavimus. Siekėme parduoti pridėtinę vertę klientui, siūlydami jam tokią paslaugą ar prekę, kokios izoliacijos nuo pasaulio metu gali prireikti. Galvodami apie tai, kaip parduoti savo…
Naudotų automobilių rinka labai globali – lietuviui pirkti iš Vokietijos ar vokiečiui iš Lietuvos tapo normalia praktika
Nors daugiau nei trečdalis visų į Lietuvą importuojamų naudotų automobilių atkeliauja iš Vokietijos, beveik 30 proc. jų vėl grįžta į Vokietijos gatves – Lietuvoje suremontuoti automobiliai tampa vėl patrauklūs Europos šalių pirkėjams. Naudotų automobilių pardavėjų teigimu, didžioji dalis naudotų automobilių į Lietuvą yra atvežami iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir Italijos. Vis dėlto automobilių remonto ir perpardavimo verslu užsiimančios įmonės nevengia auto įvykius patyrusių ar kitokių defektų turinčių automobilių atsigabenti ir iš JAV ar kitų Europos šalių aukcionų. „Tokie automobiliai yra sutvarkomi Lietuvoje, kad atitiktų Vokietijos automobilių rinkoje taikomus standartus – keičiami žibintai, prietaisų skydelis, elektronikos moduliai ir kt. Suremontuoti automobiliai pasiūlomi ir Lietuvos pirkėjams, nenupirkti tiesiog išvežami į Vokietiją,…
