Bendrovės „Švaros broliai“ pajamos bei EBITDA iš patalpų valymo verslo 2021 metais didėjo atitinkamai 17 proc. ir 23 proc. Pasak „Švaros brolių“ vadovės Linos Žagarienės, prie gerų rezultatų ženkliai prisidėjo klientų plėtra ir komandos augimas. „Švaros brolių“ pajamos iš patalpų valymo verslo 2021 m. siekė 4,65 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. (3,96 mln. eurų), augo 17 procentų. Šios verslo srities EBITDA pernai buvo lygi 0,89 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. (0,72 mln. eurų), didėjo 23 procentais. Per praeitus metus ženkliai susistiprėjo visų regionų komandos, o pajamos daugiausiai – 26 proc. – išaugo Kauno padalinyje. Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose pajamos pakilo po 18 proc. „Nepaisant visų iššūkių –…
Tikslinamame valstybės biudžete – priemonės infliacijai švelninti, pagalba karo pabėgėliams ir lėšos saugumo stiprinimui
Seimui pristatytas šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektas Nr. XIVP-1499 ir lydimieji teisės aktai, parengti siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. „Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją. Pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą, ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir mūsų valstybės ekonomines prognozes, taip pat – energijos kainų ir būsimosios infliacijos projekcijas, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama siūlymus sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Įstatymo projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6…
Seimui pristatytas siūlymas NPD didinti iki 540 eurų
2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pasak ministrės G. Skaistės, šis sprendimas suteiktų papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. „Iki 1 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų“, − sakė finansų ministrė. Įstatymo projektu numatoma proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 870 eurų ir 810…
Iki 2030 metų siekiama bent trigubai išauginti Lietuvos startuolių ekosistemą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Lietuvos startuolių ekosistemos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis parengė Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros koncepcijos projektą, numatantį per ateinančius kelerius metus šalies startuolių ekosistemą išauginti bent trigubai. „Mūsų tikslas – iki 2030 m patrigubinti startuolių prekių ar paslaugų pardavimą, eksportą ir startuolių pritraukiamas investicijas. To bus siekiama gerinant verslo aplinką, kuriant į startuolių poreikius orientuotas tikslines paramos priemones, skatinant naujų startuolių atsiradimą ir jų konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. Pasak jos, prie Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros ir stiprinimo ženkliai prisidės ką tik veiklą pradėjusi Inovacijų agentūra, atsakinga už inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo…
Tyrimas: kas antras lietuvis per mėnesį bent kartą apsiperka internetu
Pandemijos pradžioje į lietuvių gyvenimus dar stipriau įsiveržusi internetinė prekyba, panašu, iš jų nebepasitrauks. Tyrimai rodo, kad reguliarių e. parduotuvių klientų dalis, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, auga, o internetu kiekvieną mėnesį apsiperka beveik pusė šalies gyventojų. Ekspertai tikina, kad ateityje ši lietuvių dalis tik didės, o e. komercijos verslai, norėdami pritraukti ir išlaikyti klientus, turės dar labiau atsižvelgti į šių pirkėjų lūkesčius. E. komercija per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje ženkliai augo, atskleidė „DPDgroup“ užsakymu praėjusią vasarą atlikta reprezentatyvi apklausa. Pavyzdžiui, 2020 m. maždaug dešimtadalis respondentų internetu apsipirko pirmą kartą, 2021 m. e. prekybą išbandė dar 5 proc. žmonių. Tai rodo, kad kuo toliau, tuo mažiau gyventojų lieka neišbandę e. komercijos.…
LGPPA įvertino Lietuvos galimybes padėti Ukrainai eksportuoti grūdus
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas įvertino realias Lietuvos galimybes padėti Ukrainai eksportuoti grūdus. Pasak jo, prieš pradedant kalbėti apie Lietuvą, kaip tranzitinę valstybę, būtina sugrįžti į realybę, kuri, deja, bet prasilenkia su geromis Lietuvos politikų intencijomis, o turimi resursai net neužtikrina Lietuvos eksportuotojų galimybių, kurios yra ženkliai didesnės ir galėtų Lietuvai nešti didesnį pelną. „Vertinant dabartinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir šalies geležinkelių situaciją, Lietuva galėtų padėti Ukrainai eksportuoti tik iki 1 mln. tonų grūdų per metus, kai ši valstybė vien kviečių ir kukurūzų eksportuoja apie 50 mln.t. Ir tai galėtume padaryti tik jei įvyktų stebuklas, nes Lietuvos logistikos sistemai reikalingi ne tik pokyčiai, bet…
„Ustukių malūno“ traškėsiams tiesiami patogesni keliai pas vartotoją
Kone aforizmu tapęs raginimas „Užkrimsk ir nesikrimsk“ turi konkretų objektą, kuriam buvo sukurtas. Tai produkcija, kurią gamina ilgametę patirtį ir gilias sveikų produktų gamybos tradicijas turinti Pasvalyje veikianti šeimos įmonė „Ustukių malūnas“, augimui pasitelkusi ir ES investicijas. Šiemet įmonė šventė 30 metų veiklos jubiliejų ir, pasak įmonės vadovo Kipro Uždavinio, per tą laiką įvykę pokyčiai – stulbinantys. „Išaugo nauja malūnininkų karta, gerokai papilnėjome, jau siūlės braška senojoje malūno teritorijoje – kelią pradėję su vos keliais gaminiais, šiandien jų skaičiuojame daugiau negu šimtą“, − pasakoja „Ustukių malūno“ direktorius. Tai ekologiški grikių, kukurūzų, kviečių, ryžių, speltų trapučiai bei duonos, bulvių, lęšių, avinžirnių trapukai, be priedų ar su kokosu, saulėgrąžomis ar moliūgų sėklomis,…
Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžetui
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. „Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios humanitarinės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms. Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, kurių dalis buvo pristatyta bendrame 2,26 mln. eurų pakete – energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms,…
Lietuvos paštas investuoja 5,3 mln. Eur – iki metų galo beveik visi laiškininkai klientus aptarnaus automobiliais
Lietuvos paštas praneša, kad iki 2023 metų visi laiškininkai, išskyrus didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, bus motorizuoti ir klientus aptarnaus vairuodami automobilius. Tai dar vienas Lietuvos pašto tapimo šiuolaikišku etapas, leisiantis geriau atliepti šiandieninius kliento poreikius – greitesnį ir patogesnį siuntų pristatymą. Į šį projektą Lietuvos paštas investuoja 5,3 mln. eurų, bendrovė jau yra sudariusi sutartį dėl 300 naujų automobilių įsigijimo nuomos pagrindu. „Gyventojų siuntimo įpročiai pastaraisiais metais stipriai pasikeitė – siuntų kiekiai ženkliai išaugo, o laiškų sumažėjo – per 4 metus laiškų kiekiai susitraukė 70 proc., o siuntų išaugo 2,3 karto. Tai lemia, kad ne tik kurjeriai, bet ir laiškininkai pristato vis daugiau siuntų. Įvertindamas besikeičiančius klientų poreikius,…
Arbitražo privalumai: kokias naudas verslui gali atnešti sprendimas ginčo nagrinėjimą perduoti šiam teismui
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ieva Rimavičienė Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetencijos ginčų sprendėjus – arbitrus. Todėl vis daugiau komercinių ginčų perduodama spręsti arbitražui, ypač kai kalbama apie didžiules sumas siekiančias bylas. Sprendimų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose arbitražo teismuose kasmet laukia ir daugybė Lietuvos įmonių. Ginčo sprendėjus ir nagrinėjimo tvarką pasirenka patys Turbūt vienas pagrindinių skirtumų, lyginant ginčo sprendimą arbitraže su ginčo sprendimu teisme, yra tai, kad pastarajame bylą sprendžia ne teisėjas ar…
