Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankysis Panevėžyje ir domėsis čia įsikūrusios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vystymosi perspektyvomis, aptars talentų pritraukimo ir investicinio klimato gerinimo klausimus. „Puikioje strateginėje vietoje įsikūręs Panevėžys nuo seno garsėja stipria pramone, mieste veikia daug inovatyvių įmonių. Panevėžys turi didžiulį potencialą auginti investicijas ir darbo vietas. Dirbame ir diskutuojame dėl sprendimų, kurie mieste gerintų investicinę aplinką ir paskatintų čia kurtis naujas įmones“, – sako A.Armonaitė. Darbo vizito metu A. Armonaitė susitiks su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku, Panevėžio LEZ įsikūrusių įmonių atstovais, taip pat lankysis įmonėse „Roquette Amilina“ ir „Harju Elekter“. Susitikimų metu dėmesys bus skiriamas Panevėžio regiono vystymuisi aktualiems klausimams: kaip pritraukti naujų investuotojų,…
Industrinės teritorijos prie vandens virsta ateities miestais
Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai. Architektai tikina, kad industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – tokių vietų turime ir Lietuvoje. Pasak Paleko architektų studijos architektės Ugnės Morkūnaitės, pastaruoju metu itin populiarios industrinių rajonų konversijos tampa traukos tašku miesto gyventojams ne vien dėl čia plėtojamų naujų būstų. „Industrinių rajonų konversijos dažnai reiškia nestandartinius architektūrinius sprendimus, alternatyvų erdvių išnaudojimą, įdomią ir unikalią istorinę aplinką bei faktą, kad tai, kas kažkada buvo uždara ir neprieinama,…
„LTG Infra“ kitąmet planuoja 240 mln. eurų investicijas, tikisi sklandžių procesų
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ 2022 metais planuoja 240 mln. eurų vertės investicijas – 10 proc. didesnes, palyginti su šiais metais. Įmonės prioritetais lieka sklandų judėjimą užtikrinanti infrastruktūra, veiklos efektyvinimas ir plėtra bei eismo saugumo didinimas. Gruodžio 1 dieną Vilniuje „LTG Infra“ investicijų prioritetus bei veiklos principus pristatė specialiai rinkos dalyviams skirtame susitikime. Įmonės generalinis direktorius Karolis Sankovski teigė, kad jau penktus metus iš eilės vykstantys susitikimai su rangovais padeda siekti bendro tikslo. „Iki 2030 metų į geležinkelių infrastruktūrą Lietuvoje numatoma investuoti daugiau kaip 4,9 mlrd. eurų, iš jų apie 240 mln. eurų – kitąmet. Dėl geopolitinės situacijos peržiūrime investicijų portfelį, dalį projektų laikinai stabdome, tačiau…
Kalėdinės įmonių dovanos – kodėl ne lietuviškos?
Dalis smulkiųjų lietuviškų įmonių per šventinį laikotarpį pasiekia nuo 20 iki 50 proc. visų metų apyvartos. Prie tokio aktyvumo prisideda pats verslas – pastebima tendencija, kad vis daugiau Lietuvos įmonių savo darbuotojams ar verslo partneriams dovanas perka iš mažųjų gamintojų. Šiemet dėmesys lietuviškiems gaminiams yra išaugęs, o ypač jaučiama padidėjusi verslo dovanų paklausa. Apklaustų smulkiųjų įmonių vadovai tikina, kad susidomėjimą jų gaminiais skatina kelios priežastys. Pirma, vis daugiau užsakovų „pavargo“ nuo standartinių serijinės gamybos prekių – vis labiau siekiama klientus nustebinti, o tam labai tinka mažųjų gamintojų produkcija, kuri kuriama mažais kiekiais, dažnai naudojant rankų darbą. Antra, auga supratimas, kad pirkdami iš mažų verslų, prisidedama prie Lietuvos ekonomikos plėtros, skatinamas…
„LastMile“ pradeda teikti prekių atsiėmimo paslaugą „Iki“ parduotuvėse
Artėjant šventėms, „LastMile“ pirkėjams pradeda teikti prekių atsiėmimo paslaugą fizinėse Vilniaus ir Kauno „Iki“ parduotuvėse arba greta jų. „Pandemija neabejotinai parodė, kad e. prekyba yra reikalinga ir aktuali paslauga mūsų pirkėjams. Artėjant šventėms, pirkėjai aktyviai ieško būdų, kaip šia paslauga pasinaudoti dar greičiau, lengviau ir paprasčiau, todėl dar šiemet pristatome prekių atsiėmimo parduotuvėse galimybę. Toks apsipirkimo būdas padeda lengviau planuoti savo laiką, todėl, tikime, kad paslaugą pirmiausia įvertins skubantys didmiesčių pirkėjai. Be to, pristatytas prekių atsiėmimo būdas leis padidinti paslaugos prieinamumą – apsipirkti „LastMile“ platformoje nuo šiol galės ir tie pirkėjai, kurių gyvenamosios vietos nepasiekdavo kurjeriai“, – sako Andrej Pometko, „Iki“ skaitmeninių kanalų departamento vadovas. Paslaugos veikimas itin paprastas –…
Paaiškėjo, kokio dydžio šiemet bus tiesioginės išmokos
Ūkininkams spalį – lapkritį išmokėta beveik 365 mln. Eur tiesioginių išmokų avansų. Gruodžio 1 d. prasidėjo antrasis etapas – iki didžiųjų švenčių planuojama išmokėti dar 160 mln. Eur tiesioginių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. Eur – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos. Žemės ūkio ministerija jau patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius. Už deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą ūkininkams mokama vienkartinė tiesioginė išmoka, t. y. pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus bei išmoka jaunajam ūkininkui, neatsižvelgiant į auginamo pasėlio rūšį. Ūkininkai gauna ir susietąją paramą už plotus, tinkamus gauti paramą už baltyminius augalus, taip pat už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus bei už plotus,…
Seimo Pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko pranešimas: „Infliacijai mušant rekordus, Lietuvos bankas demonstruoja nekompetenciją“
2021 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Lietuvai toliau pirmaujant Europos Sąjungoje pagal infliacijos lygį, Seimo Pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas kreipiasi į Lietuvos banką, prašydamas atsakyti, dėl kokių priežasčių šios institucijos skelbtose prognozėse taip smarkiai prasilenkta su realiu infliacijos mastu ir kokių priemonių ši įstaiga ketina pasiūlyti, kad būtų suvaldytas milžiniškas pinigų nuvertėjimas. Statistikos departamento duomenimis, lapkričio mėn. metinė infliacija Lietuvoje jau perkopė 9 proc. ribą ir dabar atitinka 2008 m. (po kurių sekė 2009 m. krizė) lygį. Maža to, pagal infliacijos rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. „Tai reiškia, jog pinigai nuvertėjo tiek, kad planuotas biudžeto prieaugis jau nebeturi reikšmės, kadangi maždaug ta suma pinigų vertė jau yra sumažėjusi.…
Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 300 tūkst. Eur paramos lėšų
Ūkiai, susidūrę su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, dar gali gauti 300 tūkst. Eur lengvatinių paskolų. Jos pagal Žemės ūkio ministerijos inicijuotą skatinamąją finansinę priemonę bus teikiamos iki šių metų pabaigos. Nuo skatinamosios finansinės priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūtį jau daugiau kaip 1 300 ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų pasinaudojo galimybe gauti paskolų už 132,8 mln. Eur. Vidutiniškai skolintasi po 100 tūkst. eurų. Paskoloms pagal šią priemonę iš viso skirta 133,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Šiomis paskolomis daugiausia naudojasi augalininkystės ūkiai, mažiau jomis domisi akvakultūros, sodininkystės, daržininkystės ir…
„Interneto vizijai“ vadovaus ilgametis bendrovės darbuotojas – Valentinas Čirba
Keičiasi „Miss Group“ priklausančių bendrovių „Interneto vizija“ ir „RackRay“ vadovas. Nuo šiol įmonėms vadovaus ilgametis „Interneto vizijos“ darbuotojas Valentinas Čirba. Nuo 2003 m. veikianti „Interneto vizija“ sprendžia vidaus organizacinius klausimus, leisiančius efektyviau reaguoti į dinamiškus rinkos pokyčius ir naujausias tendencijas. Praeitais metais 100 proc. „Interneto vizijos“ ir „RackRay“ akcijų įsigijo Švedijos kompanija „Miss Group“, tai atnešė nemažai transformacijų. Vienas esminių pokyčių – paskirtas naujasis įmonės vadovas Valentinas Čirba, siekiantis atliepti klientų poreikius ir pasiūlyti jiems geriausius sprendimus. „Nors esame viena seniausių ir didžiausių interneto prieglobos (angl. hosting) kompanijų Lietuvoje, negalime užmigti ant laurų. Matome mūsų regione neišnaudotą potencialą, todėl planuojame tiek „Interneto vizijos“, tiek „Miss Group“ plėtrą ir išlikti lyderiais…
„Citus“ analitikai: Vilniuje – štilis ir grėsmė, kad kainos kils sparčiau
Priešpaskutinis metų mėnuo buvo labai panašus į ankstesnius tris: lapkritį Vilniuje rezervuota 466 naujų būtų ir kotedžų, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį, atitinkamai, 437 ir 435. Didesnis skaičius rezervacijų, 633 buvo liepą, tiesa, birželį skaičius taip pat buvo panašus – 484. Jei tendencija nepasikeis ir gruodį, paskutinis ketvirtis gali būti prastesnis nei pernai ar užpernai, nors visų metų rezultatas jau dabar yra geriausias istorijoje. Per 11 mėn. Vilniuje šiemet rezervuoti 7 254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4 398 (per visus metus – 4 949), o 2019–aisiais – 5 817 (per visus metus – 6 178). Įprastai, šventinis laikotarpis, gruodį būsto rinkoje būdavo…
