Seimas Vyriausybės teikimu pripažino Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymą netekusiu galios ir priėmė reikalingus pakeitimus Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatyme. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šie sprendimai žymi ne tik pagaliau sudėliotus taškus teisiniame reguliavime, bet ir tam tikrą lūžį mentalitete. „Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelis keičiamas atsižvelgus į Konstitucinio Teismo sprendimą. Dėl tos pačios priežasties nebeteko prasmės ir Kultūros rėmimo fondo įstatymas. Priimti sprendimai reikalingi visų pirma tam, kad kultūros sektorius nepatirtų jokių trikdžių ar sukrėtimų po Konstitucinio Teismo nutarimo. Vis dėlto tai – ne tik įstatyminės bazės pertvarka, bet ir paties požiūrio į kultūrą bei jos finansavimą pokytis. Mes pagaliau galime kalbėti ne apie kultūros rėmimą, bet apie…
Kaip vienetą paversti tūkstančiu žino durų gamintojai iš Panevėžio
Jeigu reikia pavyzdžio, kokiu pagreičiu vienintelis ES investicijomis finansuojamas projektas stumteli įmonę aukštyn, verta minėti Panevėžyje veikiančią UAB “Langemė”, gaminančią šarvo, metalines duris gyvenamosioms patalpoms, spec. paskirties duris laivams ir naftos platformoms, užsiimančią metalo apdirbimu. Į bendrasavininkus įsileidusi norvegus, pagal sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) gavusi bemaž 0,45 mln. Eur finansavimą, “Langemė” pasistatė penkiskart didesnio ploto nei turėtos iki tol patalpas, supirko moderniausią japonišką įrangą ir vos spėja vykdyti užsakymus. Kartu su augimu atsirado kvalifikuotų darbuotojų stygius. Per 60 žmonių iš Panevėžio ir aplinkinių Anykščių, Radviliškio, Kupiškio rajonų gamyboje jau negana, naujiems darbuotojams apmokyti reikia laiko, o klientų poreikiai nemąžta. Verslas iš azarto “Langemės” bendrasavininkai ir vadovai Gitana…
„Luminor“ bankas ketina įsigyti dalį „Danske Bank“ verslo klientų portfelio Lietuvoje
„Luminor“ bankas sudarė sutartį dėl beveik 40 mln. eurų vertės „Danske Bank“ įmonių portfelio įsigijimo. Portfelį sudaro „Danske Bank“ verslo klientų paskolos Lietuvoje. Tai yra antrasis „Luminor“ vykdomas kreditų portfelio įsigijimas. Panašų įsigijimą bankas atliko šių metų balandžio mėnesį Latvijoje. Šis sandoris atspindi „Luminor“ banko strateginę verslo skolinimo plėtrą Baltijos šalyse ir prisiimtą įsipareigojimą būti patikimu bankininkystės partneriu vietos verslui. Šiais metais „Luminor“ bankas toliau įgyvendina savo strategiją daugiausia dėmesio skirti klientams, jų patirčiai ir verslo augimui. Dabartiniu etapu siekiama pakelti klientų pasitenkinimo lygį, plėsti skolinimo paslaugas, ypač daug dėmesio teikiant nekilnojamojo turto kreditams ir smulkiajam bei vidutiniam verslui. Taip pat pakelti mūsų skaitmeninimo ir automatizavimo lygį. Komentuodamas sandorį, „Luminor“…
Šventinis maratonas tuština pinigines: patarimai, kaip išvengti per didelių išlaidų
Kalėdinis laikotarpis atneša ne tik džiaugsmo, bet ir galvos skausmo: ką padovanoti artimiesiems? Kaip sukurti šventinę nuotaiką ir neišleisti krūvos pinigų? Pasiruošimas šventėms kasmet pareikalauja daug kantrybės, laiko bei finansų, tačiau šių šalutinių efektų galima išvengti. „Šventiniu laikotarpiu norisi ne tik gauti, bet ir dovanoti, tad prieš šventes piniginės atveriamos plačiau nei įprastai. Daugeliui žmonių Kalėdos yra nemenkas asmeninių finansų išbandymų metas, dažnai dovanoms skiriama daug daugiau nei numatyta – jeigu iš viso yra numatoma. Šventiniu laikotarpiu būtina atsakingai valdyti savo biudžetą, norint išvengti didžiulių išlaidų, neplanuotų pirkinių ar susidariusių skolų“, – teigia Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas. Specialistas pateikia dešimt paprastų patarimų, kaip teisingai paskirstyti išlaidas ir…
30 dienų taisyklė nuolaidoms – kaip prekybininkams nepaslysti, o pirkėjams pamatuoti lūkesčius
„Juodojo penktadienio“ nuotaikos fizinėse ir elektroninėse parduotuvėse tvyro visą lapkričio mėnesį – nuo pat jo pradžios prekybininkai pradėjo vilioti pirkėjus nuolaidų varžytuvėmis, o pirkėjai laukia naudingiausio pasiūlymo pigiau įsigyti norimus daiktus. Tačiau šiemet prekybininkai turi būti itin atidūs, kad reklamuodami nuolaidas neprisirinktų baudų – nuolaidos turi būti skaičiuojamos nuo mažiausios kainos, galiojusios 30 dienų iki nukainavimo paskelbimo. Vadinamoji 30 dienų taisyklė reglamentuoja nuolaidų komunikaciją ir numato, jog bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Jeigu daiktu prekiaujama trumpiau, tuomet taikomas terminas nuo faktinio daikto pristatymo pirkėjams. 30 dienų taisyklė šiemet…
Artėjant žydų Chanukai, gaminame tradicines litvakų latkes: kuo ypatingi šie bulviniai blynai?
Bulviniai blynai, kugelis, netgi cepelinai ir šiuo metu ypač išpopuliarėję beigeliai. Visi šie Lietuvoje itin pamėgti patiekalai, istorikų teigimu, ant mūsų stalo atkeliavo iš litvakų virtuvės. Tuo stebėtis nereikėtų – lietuviška ir žydiška kulinarinės kultūros šalyje viena kitą pildė nuo seno ir taip persipynė, kad šiandien jau sunku pasakyti, kas kam padarė didesnę įtaką. Tačiau anksčiau litvakų virtuvė buvo apipinta mitais, vėliau tapo šiek tiek primiršta, o dabar išgyvena tikrą renesansą. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai siūlo pažvelgti į išskirtinį žydų gastronominį pasaulį ir išsikepti bulvinius blynus, kuriuos jie vadina latkėmis ir tradiciškai tiekia ant šiemet lapkričio gale prasidedančios vienos svarbiausių religinių švenčių – Chanukos – stalo. Valgomi…
Lietuvos vertinimas EK skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje: žinios geros, tačiau stiebtis dar yra kur
Europos Komisijos (EK) kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Kaip ir pernai, šiemet Lietuva užėmė 14-tą vietą tarp 27 valstybių. Pagal užsibrėžtą strategiją 2025 metais Lietuva siekia DESI ataskaitoje užimti 10 vietą, o įgyvendinus planuojamas reformas 2030 metais pakilti iki 7-osios. Europos Komisija stebi valstybių narių skaitmeninę pažangą ir teikia skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas nuo 2014 m. Jose kasmet pateikiami šalių profiliai ir ES lygmens analizė pagrindinėse skaitmeninės politikos srityse valstybėms narėms padeda nustatyti prioritetinių veiksmų sritis. Pagal DESI indeksą vertinama bendra ES šalių skaitmeninė veikla ir jų pažanga skaitmeninio konkurencingumo srityje. Valstybių narių rezultatai stebimi atsižvelgiant…
Keičiamas pasenęs Buhalterinės apskaitos įstatymas
Šiandien Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas. Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesai, subjektams bus suteikta daugiau laisvės organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones. Tuo pačiu atnaujinamas ir aktualumą praradęs įstatymo pavadinimas ir susijusios sąvokos. Nuo šiol jis vadinsis – „Finansinės apskaitos įstatymas“, o vietoje „buhalterio“ sąvokos bus naudojama „apskaitą tvarkantis asmuo“ suprantant, kad apskaitą tvarkantiems asmenims subjekte gali būti pavedamos labai skirtingos ir įvairios funkcijos, atitinkamai skirtis ir pareigybės pavadinimas. „Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos neatitinka šiandieninio gyvenimo realijų – pasenusios, nepakankamos…
„Maximos“ vadovė apie tai, kuo gyvenome šiemet ir kas laukia ateinančiais metais
Metų pradžioje buvo prognozuojama, kokie veiksniai turės reikšmingos įtakos mažmeninės prekybos rinkai. Buvo svarstoma, ar verslas jau apsiprato su pandemine realybe ir, užuot daugiausia reagavęs į koronaviruso keliamus iššūkius, pereis prie ilgalaikio strateginio augimo planavimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Jolanta Bivainytė sutinka, kad šiemet iš tiesų verslas prisitaikė prie naujos realybės, kurią formuoja koronavirusas ir jam suvaldyti taikomos priemonės. Visgi metai pametėjo ir naujų iššūkių, apie kuriuos nebuvo kalbama. „Akivaizdu, kad kova su COVID-19 pandemija vis dar tęsiasi. Panašu, kad kol kas neišvengsime didesnių ar mažesnių ribojimų. Visgi pandemija išmokė verslus veikti kaip niekad lanksčiai, tačiau žmonių nuovargis daro savo ir bet kokie pakeitimai kelia vis daugiau įtampos“, –…
EIF susitarė su „Mano banku“ dėl 50 mln. Eur paskolų smulkiajam verslui
Lietuvos finansinių paslaugų bendrovė „Mano Bankas“, po beveik pusę metų trukusio parengiamojo projekto, pasirašė portfelinės garantijos sutartį paskoloms pagal „Pan-European Guarantee Fund“ (EGF) programą, kurią administruoja Europos investicijų fondas (EIF). EGF yra viena iš ES neatidėliotinų priemonių, dėl kurių susitarta praėjusiais metais, siekiant padėti Europos darbuotojams ir įmonėms. Dėl šios garantijos „Mano bankas“ galės savo klientams palankesnėmis sąlygomis suteikti naujų paskolų už 50 mln. Eur. „Tai pirmas bendras „Mano Banko“ ir EIF projektas. Tačiau tikrai tikimės, kad jis nebus paskutinis, kadangi EIF ir Europos investicijų bankas (EIB) – didžiausias EIF dalininkas – siūlo daug aktualių ir inovatyvių finansinių priemonių, kurios lemia, kad finansavimas įmonėms tampa gerokai prieinamesnis. Ypač smulkioms ir…
