Iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviams tėvai finansiškai padeda labiausiai 31 proc. lietuvių, turinčių vaikų, jų ateičiai buvo sukaupę santaupų Savo tėvus lietuviai taip pat remia dažniau nei laviai ir estai: 44 proc. tėvų Lietuvoje sulaukia finansinės paramos iš vaikų, 29 proc. – nematerialinės paramos Net keturi iš penkių suaugusių lietuvių (80 proc.) yra sulaukę finansinės paramos iš tėvų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria tarp Baltijos šalių – Latvijoje taip atsakiusiųjų buvo 56 proc., Estijoje – 55 proc. gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta vyresnių nei 18 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tačiau skolingi savo mamoms ir tėčiams taip pat neliekame – iš visų trijų…

Konsoliduota LKU kredito unijų grupė per šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus augo 18,8 % ir pasiekė 4,976 mln. Eur sumą. Paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %. LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur. „Šių metų pirmąjį…

Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas daugiau nei per pusę sumažino bendrovei „Vilniaus vandenys“ Aplinkos apsaugos departamento paskirtą padidintą taršos mokestį už ftalatus ir fenolius. Teismas konstatavo, kad bendrovė nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą. Dėl to mokestinė prievolė jai buvo sumažinta daugiau nei dvigubai  – nuo 7,56 mln. iki 3,02 mln. eurų. „Panašaus sprendimo, atsižvelgiant į kitų vandentvarkos įmonių patirtį, pirmosios instancijos teisme ir tikėjomės. Nepaisant to, kad mokestinė prievolė bendrovei buvo ženkliai sumažinta, vis tik teismas nepasisakė dėl kitų mums reikšmingų aplinkybių: aplinkosaugininkų tyrimams paimto mėginio paėmimo procedūrinių pažeidimų, tyrimo patikimumo, tyrimų protokolų ir kt.“ – sako „Vilniaus vandenų“ Veiklos organizavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis. Tiek…

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sulaukia nemažai klausimų, kuo skiriasi Galimybių pasas nuo ES skaitmeninio žaliojo pažymėjimo. Galimybių pasas yra skirtas veikloms Lietuvoje atverti, o ES skaitmeninis žaliasis pažymėjimas – saugiam keliavimui tarp valstybių užtikrinti. Siekdami glaustai ir aiškiai pateikti informaciją, siunčiame atmintinę, kurioje aptariami pagrindiniai šių dokumentų skirtumai.  Pranešimą paskelbė: Justina Brazevičiūtė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Net 3 iš 5 darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) nurodo turintys su darbu susijusių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų ir net 60 proc. visų darbuotojų, turinčių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuos įvardija, kaip rimčiausius. Rizika didėja ir darbuotojų emociniame lygmenyje – ES duomenimis, net 68 proc. darbuotojų nurodo, kad patiria su darbu susijusį stresą, dėl kurio ilgainiui išsivysto kitos sveikatos problemos, tačiau šiuo darbo aspektu įmonėse rūpinamasi dar per mažai. Mažėja darbuotojų fizinis krūvis, bet ne problemos „Saugą darbe neretai siejame su padidintos rizikos profesijomis, kuriose dominuoja fizinis darbas, todėl dažnai ją asocijuojame tik su akivaizdžių pavojų prevencija statybos, žemės ūkio ar apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ES duomenys rodo, kad su darbu…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažinti pajamų nelygybę. „Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – sakė šalies vadovas. Siekdamas pagerinti mažiausiai uždirbančių asmenų padėtį, Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų. Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d., o pakeistas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms. Padidinus NPD, asmenys, uždirbantys minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas. „Siekiant Gerovės Lietuvos, vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti,…

Susitarimas su „Wirecard“ 2019 m. liepos 29 d. „Finolita“ sudarė sutartį su žinoma ir tuo metu itin perspektyvia laikyta Vokietijos fintech bendrove „Wirecard“ ─ šios grupės įmones prižiūrėjo Vokietijos finansų priežiūros institucijos. Kadangi „Finolita“ siūlo itin konkurencingą mokėjimų kainodarą, buvo sutarta, kad bus sukurta prieigos prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) atsiskaitymų platforma, kuri leis „Wirecard“ Europos Sąjungoje vykdyti atsiskaitymus gautus iš mokėjimų kortelių schemų VISA ir „Mastercard“. Tuo metu „Wirecard“ buvo viena didžiausių bendrovių rinkoje, prie jos buvo prisijungę tūkstančiai prekybininkų, kurie atlikdavo milijonus mokėjimų. Kad galėtų aptarnautu tokius didžiulius mokėjimų srautus, „Finolita“ turėjo iš esmės pertvarkyti savo sistemas ir procesus. Paslaugų apmokėjimas Su „Wirecard“ buvo sutarta dėl bendro…

2021 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai    Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis gegužės 17 d. posėdyje diskutavo apie skaitmeninę ekonomiką. Posėdžio dalyviai gilinosi į skaitmeninės ekonomikos sąvoką, aiškinosi, kur ta riba, kuri skiria skaitmeninę ekonomiką nuo mums įprastos ekonomikos apibrėžties, domėjosi skaitmeninės ekonomikos teikiama visuomenei nauda; aptarė priežastis, kurios, anot Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ nario Kristijono Bartoševičiaus, „trukdo mūsų tobulėjimui ir judėjimui į priekį“. „Perteklinis biurokratizmas sukuria prielaidas skaidrumo trūkumui, skaidrumo trūkumas sukelia nepasitikėjimą kuriama informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra, teikiamomis elektroninės valdžios paslaugomis, o tai trukdo judėti į priekį ir pasiekti aukščiausių rezultatų. Susipažinsime su naujausia skaitmeninės ekonomikos indekso ataskaita, kad galėtume…

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 17 d. iš viso yra patvirtinusi 122,7 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų.   Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms bendrovėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 22,3 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,7 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 7,5 mln. eurų.    Daugiausiai (25,35 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,4 mln. eurų, o apgyvendinimo…

Nuo šiandien Vilniaus miesto gyventojai, naudodamiesi „Wolt“ programėle, į namus gali užsisakyti ne tik patiekalų iš restoranų ar kavinių, bet ir maisto produktų iš dar didesnio skaičiaus skirtingų parduotuvių – pradedami pristatyti maisto produktai iš RIMI prekybos centrų. Maisto gamybai namuose reikalingi produktai bus pristatomi iš didžiųjų RIMI parduotuvių, todėl asortimentas bus platus.  Ateityje, jei bus poreikis, planuojama prekių pristatymą iš šio prekybos ženklo centrų ir kituose Lietuvos miestuose.   „Džiaugiamės startuodami su RIMI Lietuvoje. Naujo mažmeninės prekybos tinklo įtraukimas yra iššūkis ir mums, tačiau jį pradedame, remdamiesi praėjusių metų patirtimi bei žinodami, jog tokios paslaugos paklausa – didžiulė. Dabar dar geriau atliepsime gyventojų poreikius bei padėsime jiems sutaupyti daugiau laiko.…