„Citadele“ bankas suteikė 2,4 mln. eurų finansavimą investicijų valdymo bendrovės „Groa Capital“ fondui „Groa Real Estate Fund I“. Į komercinį NT investuojantis fondas įsigijo Avižienių seniūnijoje (Vilniaus r.) šiemet užbaigtą, veiklą vasario mėnesį pradėjusį prekybos centrą, kurio pagrindinis nuomininkas yra vienas didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų. „Laikomės žemos rizikos investavimo strategijos, todėl investuojame tik į aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius ir ilgalaikes nuomos sutartis turinčius prekybos centrus, biurų pastatus, taip pat domimės duomenų centrais. Investicinių projektų dairomės visų trijų Baltijos šalių didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose“, – sako „Groa Capital“ generalinis direktorius Tomas Rudokas. „Džiaugiamės, kad „Groa Capital“ mūsų banką pasirinko vienu iš fondo plėtros investuotojų ir galime prisidėti prie „Groa Real Estate Fund…
Prie mažųjų įmonių mikrokreditavimo programos prisijungė LKU grupės kredito unijos
Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija yra finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), o finansų tarpininkėmis tapo 11 kredito unijų – LKU kredito unijų grupės narių. Verslo stiprinimas COVID-19 sunkumų kontekste Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, o papildomos lėšos gali būti kone gyvybiškai reikalingos užtikrinti sklandžią veiklą ir nuosekliai didinti verslo pelningumą. Vis dėlto mažosioms įmonėms ir taip sudėtingai gaunamą kredito įstaigų finansavimą dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija ir jos nulemtas ekonominis nuosmukis. LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, šios garantijų…
Pirmasis nuotolinis pajamų deklaravimas baigėsi – daugiau nei 1,35 mln. gyventojų sėkmingai deklaravo pajamas
2021 m. gegužės 4 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasibaigus pirmajam visiškai nuotoliniam pajamų deklaravimo procesui nuo metų pradžios daugiau nei 1,35 mln. gyventojų laiku pateikė pajamų mokesčio deklaracijas, iš kurių 87 proc. tai padarė savarankiškai vedlio pagalba. Taip pat 78 tūkst. gyventojų deklaravo turimą turtą, o 486 tūkst. skyrė dalį sumokėto GPM paramai. „Norime padėkoti gyventojams, kurie laiku atliko šią pareigą. Šiais metais pajamų deklaravimas buvo iš tiesų neeilinis: gyventojams pajamų deklaravimo vedlys buvo pasiekiamas nuo metų pradžios, paskelbėme anksčiausią ir pirmąjį nuotolinį pajamų deklaravimą VMI istorijoje, o taip pat kaip niekada anksti pradėjome grąžinti GPM permokas“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė…
D. Andrulionienė paskirta „Omberg group“ vadove: grupės planuose – spartus augimas ir plėtra užsienyje
Nekilnojamojo turto (NT) plėtojimo bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė nuo gegužės 3 d. paskirta įmonių grupę valdančios UAB „Omberg group“ vadove ir UAB „Omberg“ direktore. „Omberg group“ yra atsakinga už grupei priklausančių įmonių veiklos priežiūrą, plėtros užsienio rinkose planavimą ir ilgalaikės grupės strategijos įgyvendinimą. „Omberg group“ valdomai grupei šiuo metu priklauso penkios bendrovės, veikiančios NT projektų vystymo ir NT investicijų srityse. Iki šiol holdingui ir plėtojimo įmonei vadovavo steigėjas ir akcininkas Mindaugas Mockus, kuris toliau dirbs įmonių grupės valdyboje. „Šių metų pradžioje pasitvirtinome naują ilgalaikę strategiją, pagal kurią planuojame ne tik auginti įmones Lietuvoje, bet ir vykdyti plėtrą užsienio rinkose. Dalios kompetencija ir patirtis mūsų pagrindinėje NT bendrovėje „Omberg“,…
V. Kazlauskas. Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau
Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas. Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo…
Lietuvos savivaldybėms – 25 mln. eurų LEZ ir pramonės parkų projektams
Šiais metais Lietuvos infrastruktūros, reikalingos investicijoms pritraukti, projektams numatyta skirti 25 mln. eurų. Lietuvos savivaldybės jau gali teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai paraiškas gauti finansavimą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančiai infrastruktūrai įrengti ir tobulinti. „Siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje svarbu plėtoti LEZ, pramonės parkų ir kitų investicijoms tinkamų teritorijų infrastruktūrą. Taigi, skirdami solidų finansavimą, ne tik palengvintume sąlygas investuotojams, kurie dėl šios priežasties galėtų pasirinkti Lietuvą, bet ir stiprintume visos valstybės ekonomiką, sudarytume galimybę kurti naujas darbo vietas ir didinti gyventojų užimtumą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Finansavimą gaus tie savivaldybių projektai, kurie leis tobulinti Lietuvos regionuose įsikūrusių LEZ ir…
Seimo nario Lino Kukuraičio pranešimas: „Ar skurdinama sistema gali išspręsti skurdo problemą?“
2021 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai Socialinei apsaugai Lietuva skiria 37 proc. valstybės biudžeto, o tai yra beveik trečdaliu mažiau nei kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių skiriamas vidurkis. Tai yra viena priežasčių, kodėl, nors situacija lėtai gerėja, vis dar pirmaujame Europoje pagal skurdo ir nelygybės mastus. Iš viso Lietuvai skirto Europos atsigavimo fondo biudžeto Vyriausybė socialinei apsaugai numato skirti iki 5 procentų, didžioji paramos dalis teks užimtumo sistemos reformai, o kitoms socialinės apsaugos sritims liks vos 0,018 procento. Iš kito ES finansinio šaltinio – Europos struktūrinių fondų – 2021–2027 metais socialiniai apsaugai bus skiriama tik apie 9 proc. visų Lietuvos gaunamų lėšų. Palyginę šias numatytas proporcijas su faktiškai egzistuojančiu…
Atsargiai – apšilimas ant bėgimo takelio gali baigtis ir smegenų sutrenkimu
Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, jog pagaliau galės pakilti nuo sofos ir atgauti per karantiną prarastą fizinę formą. Tačiau po daugiau kaip pusės metų „sėdėjimo namie“ ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet daugiausiai traumų nutiko sporto varžybų ir treniruočių – futbolo, krepšinio, fechtavimosi, šokių – metu. Tarp traumas patyrusiųjų dominuoja vaikai, lankantys įvairius sporto būrelius. Sužeistos kojos, rankos, išmušti dantys, įvairūs lūžiai, po kurių prireikė ne tik gipso, bet ir operacijų. Išmokos siekia nuo 60 iki 600 eurų. „Šiemet sulaukėme pranešimų ir apie keletą traumų namuose – tarp tokių atvejų įvairūs patempimai…
Ilgaamžiai ir ypatingai draugiški aplinkai ar atvirkščiai: kas laukia elektromobilių Lietuvoje po 10 metų?
Ambicingi tikslai – stabdyti klimato kaitą – verčia mąstyti, kas mūsų laukia, kai susidursime su dideliu kiekių panaudotų baterijų, kurias teks tvarkyti kaip itin pavojingas atliekas. Apie tai su nerimu kalba automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) atstovai bei patys nebetinkamos naudoti technikos tvarkytojai. Tuo tarpu akumuliatorius transporto priemonėms gaminantis verslas ir net Aplinkos ministerija kol kas problemos neįžvelgia. Autopramoninės šalies, Vokietijos, žiniasklaidos priemonėse itin dažnai kalbama apie būtinybę mažinti šiltnamio efekto planetai sukeliamus padarinius. Vienoje iš paskutiniųjų Deutsche Welle (DW) publikuotoje gyventojų apklausoje pateikiami duomenis, jog daugiau nei pusė vokiečių (pagal vienas apklausas 53 proc., pagal kitas – 59 proc.) šalies Vyriausybės veiksmų planą, skirtą klimato kaitai, vadina nepakankamu.…
Būsto rinką Vilniuje toliau augina lūkesčiai: rezultatus į viršų gena kainų baubas ir galimybės sutaupyti
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 m. tą patį mėnesį – 646. „Toliau stebime spartų rinkos augimą. Jam prielaidų yra nemažai: ir mažėjanti pasiūla, ir augančios kainos, ir gera gyventojų finansinė padėtis bei gerėjantys lūkesčiai, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – Būsto rinkoje apie pusė operacijų atliekama nuosavais pinigais – be bankų finansavimo. Pinigų tikrai yra, santaupos auga, o laikyti jas bankuose kol kas nėra patrauklu. Be to, šiuo metu…
