Finansai

Pandemijos pažymėtais 2020-aisiais Lietuvos pensijų fondai kaupiantiesiems uždirbo +5,2 proc. svertinę grąžą

Rankinį stabdį pasaulio ekonomikos augimui užtraukusi koronaviruso pandemija 2020 metų pavasarį gerokai supurtė finansų rinkas. Tačiau šįkart nuosmukio scenarijus nepasikartojo: rinkoms atšokus, Lietuvos pensijų fondai metus užbaigė pasiekę bendrą vidutinę +5,2 proc. svertinę grąžą.

Išankstiniu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimu, pernai daugiausiai uždirbo jaunesnių amžiaus grupių dalyvių II pakopos pensijų fondai, kurie pagal gyvenimo ciklo strategiją daugiau lėšų investuoja į bendrovių akcijas.

„Po paskutinės globalios 2008 metų ekonominės krizės praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, pasaulis pernai susidūrė su iš esmės nauja grėsme – virusu. Netikrumo ir nerimo buvo tikrai daug, nes tai šalių ekonomikas palietė labai skaudžiai. Atitinkamai ir finansų rinkos pavasarį patyrė duobę, tačiau gana greit nuo jos dugno atšoko. Pasibaigus 2020 m. gyventojai kaupiantys lėšas pensijai, savo (pensijų) sąskaitose turėjo sukaupę daugiau lėšų nei pandemijos pradžioje. Per likusią metų dalį Lietuvos pensijų fondai ne tik atidirbo patirtus nuostolius, bet ir uždirbo – tai yra puikus pandeminių metų rezultatas.“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pasak jo, didžiausią viruso spaudimą patiriantys verslo sektoriai sudėtingoje situacijoje yra ir šiuo metu, tačiau investicijų pergrupavimas, susitelkiant į perspektyviausias veiklas, taip pat stiprėjančios viltys dėl ypač greitai sukurtų vakcinų palaiko rinkų optimizmą.

Absoliuti dauguma kaupiančiųjų uždirbo virš 5 proc.

Nuo 2019 metų pradžios prie gyvenimo ciklo fondų strategijos perėję Lietuvos pensijų fondai perskirstė investicijas. Rizikingesnių, daugiau į akcijas investuojančių fondų, kurių dalyviai yra jaunesnių amžiaus grupių gyventojai, vidutinė svertinė grąža pernai viršijo +5 proc.

Jauniausių 19-25 metų amžiaus dalyvių fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo +5,07 proc., o 26-32 metų dirbančiųjų investicijos uždirbo +5,52 proc. grąžą.

Aukščiausias rezultatas buvo pasiektas 33-39 metų amžiaus dalyvių pensijų fondų grupėje – čia vidutinė svertinė metų grąža siekė +5,79 proc. Nedaug nuo geriausio rezultato atsiliko ir 40-46 metų amžiaus pensijų fondų klientų investicijos, kurios pernai paaugo +5,76 proc.

5 proc. grąžos ribą perlipo ir 47-53 metų dalyvius jungiantys pensijų fondai, kurių vidutinė metinė svertinė grąža pernai buvo +5,33 proc.

Artėjant oficialiam pensiniam amžiui investicijos tampa konservatyvesnės, todėl ir jų svyravimai mažesni. +4,57 proc. pernai ūgtelėjo 54-60 metų amžiaus santaupas investuojančių pensijų fondų vidutinė svertinė grąža. Atitinkamai vyriausių 61-67 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupos pernai padidėjo vidutiniškai +2,98 proc., o turto išsaugojimo fonduose +2,9 proc.

Nuo veiklos pradžios – augimas net ketvirtadaliu

LIPFA duomenimis, nuo įsteigimo pradžios 2019 metų pradžioje, Lietuvos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža sudaro +26,3 proc. T. Gudaitis sako, jog didžiausią įtaką tam turėjo investicijų rizikos perskirstymas pagal amžiaus grupes.

„Per pastaruosius dvejus metus stebime tą pačią tendenciją. Rinkų svyravimams ypač imlūs jaunesnių amžiaus grupių fondai auga sparčiausiai, savo investicijų vidutines svertines grąžas jie padidino nuo +20 iki beveik +30 proc.. Tačiau vidutiniškai +10 proc. uždirbo ir konservatyviausi pensijų fondai. Vertinant gyvenimo ciklo fondų strategiją, kuri buvo išbandyta ir prasidėjusia COVID-19 pandemija, akivaizdu, kad ji veikia pensijų fondų dalyvių naudai“, – pastebi T. Gudaitis.

Pensijų fondų turtas 2020 metų pabaigoje pasiekė 4,496  mlrd. eurų ir buvo didžiausias per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį. Didžiausias santaupas turi sukaupę 40-46 ir 47-53 metų pensijų fondų dalyviai, kurių amžiaus fondai valdo po maždaug 1 mlrd. būsimųjų pensininkų santaupų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Fondų kategorijos grąžos vidurkis

2020 m.

IV ketvirtis

Nuo metų pradžios (2020 m.)

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

+2,43%

+2,90%

+9,03%

GCF gimusiems 1954-1960

+2,94%

+2,98%

+11,08%

GCF gimusiems 1961-1967

+5,66%

+4,57%

+20,49%

GCF gimusiems 1968-1974

+8,10%

+5,33%

+28,91%

GCF gimusiems 1975-1981

+8,64%

+5,76%

+30,83%

GCF gimusiems 1982-1988

+8,69%

+5,79%

+29,99%

GCF gimusiems 1989-1995

+8,62%

+5,52%

+29,68%

GCF gimusiems 1996-2002

+8,41%

+5,07%

+29,12%

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“
Pandemijos pažymėtais 2020-aisiais Lietuvos pensijų fondai kaupiantiesiems uždirbo +5,2 proc. svertinę grąžą

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)