Finansai

Parodoje „Fruit Logistica 2020“: naujovių daug, bet jas įgyvendinti bus nelengva

Dar neišblėso žemdirbių įspūdžiai po tarptautinės parodos Berlyne „Žalioji savaitė“, o į parodą „Fruit Logistica 2020“ Vokietijos sostinėje sugužėjo per tris tūkstančius daržovių augintojų iš beveik šimto šalių ir per 72 tūkstančius verslininkų, augintojų, daržovių perdirbėjų, prekiautojų. Tarp parodos dalyvių buvo ir grupelė iš Lietuvos.

Penktą kartą parodoje dalyvavo Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA), kurios direktorė Zofija Cironkienė pasidalijo įspūdžiais ir ūkininkams vertingais pastebėjimais.

Kuo šiųmetė paroda išskirtinė iš buvusių keturių, kuriose dalyvavote?  Gal šįmet parodoje kuriai nors sričiai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys?

Šiemet „Fruit Logistica“ paroda išsiskyrė itin dideliu dėmesiu tvarumui ir padidinta lankytojų kontrole dėl koronaviruso. Kokiu tikslu vykstama į parodą? Parodos statistika parodė, kad iš 72 tūkst. lankytojų net septyni iš dešimties buvo tie, kurie priima sprendimus, t.y. arba jie ieškojo produkcijos tiekėjų, arba naujų technologinių sprendimų bei tikėjosi sudaryti naudingus kontraktus. Iš 3,3 tūkst. parodos dalyvių, didžioji dalis – produkcijos pardavėjai, tarp jų – ir mes. Kaip ir kasmet, parodoje buvo gausu debiutantų. Jiems ir buvo skiriamas išskirtinis parodos organizatorių dėmesys. Todėl parodoje buvo daug galimybių susipažinti su naujovėmis.  Pavyzdžiui, šiemet į akis krito daug naujų ekologiškos pakuotės sprendimų. Juos siūlė Italijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių kompanijos. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir racionaliam vandens naudojimui. Net 81 įmonė iš 14 šalių pristatė inovacijas, 38 iš jų apie jas pirmą kartą paskelbė būtent šioje parodoje. Taigi, parodos dalyviai, jei tik buvo suinteresuoti ir netingėjo, per tris parodos dienas galėjo nesunkai susipažinti su naujausiomis sektoriaus vystymosi kryptimis bei dominančiais produktais.

Kurie ūkiai dalyvavo Lietuvos stende? Kokius Lietuvoje auginamus produktus pristatėte parodoje? Iš kurių šalių sulaukėte susidomėjimo?

Parodoje pristatėme Lietuvoje išaugintas bulves, burokėlius, morkas, svogūnus. Lietuvos stende dalyvavo mūsų kooperatyvai „Suvalkijos daržovės“ ir „Bulvių namai“, LDAA nariai jaunieji ūkininkai Julius Šateika, broliai Dainius ir Gytis Petrovičiai. Parodoje stende užmezgėme kontaktus su 59 įmonėmis ir organizacijomis, iš kurių net 33 buvo eksporto – importo kompanijų, mažmeninės ar didmeninės prekybos, perdirbimo įmonių atstovai bei produkcijos tiekimo tarpininkai iš 16 šalių. Labai tikėtina, kad Lietuvos daržovių potencialaus eksporto geografija išsiplės. LDAA stende sulaukėme lankytojų ir iš šalių, kurių produkcijos pirkėjų anksčiau nesulaukdavome. Pavyzdžiui, daržovių ir transportavimo galimybėmis domėjosi trys Malaizijos eksporto kompanijos, nes jos prarado galimybę įsivežti daržoves iš Australijos. Tačiau mus labiau domino artimesnių šalių prekybos kompanijos. Vienas iš įdomesnių pasiūlymų buvo pradėti traškiųjų (aisbergo) salotų eksportą į Vokietiją, nes tradiciniai šių salotų augintojai dėl klimato kaitos nebegali jų auginti.

 

Ar dalyvavote parodos metu organizuotuose šviečiamuosiuose renginiuose – seminaruose? Kokios temos jums buvo svarbiausios, ką naujo sužinojote, ką būtų galima pritaikyti tiek LDAA, tiek konkretiems daržovių augintojų ūkiams?

Svarbiausia buvo sudalyvauti „Freshfel“ kasmet organizuojamame vadinamajame prekybos reikalų posėdyje, kuriame yra įvertinami praėjusių metų daržovių ir vaisių sektoriai, diskutuojama apie būsimus iššūkius, įvertinama situacija ES ir pasaulinėje rinkoje, prognozuojama, kokia kryptimi ir kokioje aplinkoje sektoriui teks veikti. Svarbu buvo sužinoti ir naujausias sektoriaus technologijas, kurios apima darnų produkcijos auginimą, racionalų resursų naudojimą, sandėliavimą, kokybę ir jos išsaugojimą. Šioje srityje sektoriui yra daug galimybių, bet naaujos technologijos gan nepigios. Visas naująsias technologijas jungia vienas iš pagrindinių raktažodžių – skaitmenizavimas, galintis padėti išspręsti vadinamojo Žaliojo kurso keliamus tikslus: CO2 emisijos sumažinimą, perėjimą prie tiksliųjų auginimo technologijų ir taupesnio resursų (pesticidų, trąšų, kuro, vandens) naudojimo, aplinkai draugiškesnio ir kokybiškesnio maisto gamybos. Pastaruoju metu daug apie tai diskutuojama, bet kyla abejonių ar yra realus pagrindas šiuos planus augintojams įgyvendinti, ar užteks žmogiškųjų gebėjimų. Iš pirmo žvilgsnio, technologijos pritaikomos, jos gana universalios, galima jungti prie turimų ir optimizuoti palaipsniui. Visur reikia sensorių, kad galėtum viską optimaliai normuoti.

Kokia jūsų nuomonė apie parodoje siūlytas naujas technologijas, kurios būtų svarbios Lietuvos daržovių augintojams?

Akivaizdu, kad augintojai bus priversti racionaliau naudoti pesticidus, trąšas, kurą, vandenį. Jeigu norėsi tiksliai ir laiku sumažinti perteklinį vandens ar trąšų naudojimą, įvertinti ligų riziką ir išauginti kokybišką, sveiką produkciją, turėsi naudoti įvairius senesnės ar naujesnės kartos sensorius. Parodoje buvo demonstruojamos įvairios programos, sudarančios galimybę pasitelkti augalų genetiką ir fiziologiją, unikalūs derliaus prognozių algoritmai, netgi tiesiogiai susieti su prekybos tinklais. Viena iš tokių inovatyvių įmonių lankėsi ir mūsų ekspozicijoje, siūlė analogiškas ūkio skaitmenizavimo programas, kvietė užeiti į jų stendą. Vis dėlto pastebėjau, kad besidominčių naujausiomis technologijomis kol kas mažai. Kita vertus, stambesni ūkiai po žingsnelį žengia link to.

Nauja daržovių veislių linija SN!BS. Papasakokite apie tai. Ar toks pasiūlymas sudomintų vartotojus Lietuvoje?

SN!BS – tai Rijk Zwaan sėklų įmonės užkandžiui tinkamų skanių daržovių veislių linija, pradedant nuo tradicinių pomidoriukų ir morkyčių, baigiant iki šiol ne visai įprastomis, kaip ridikėliai, užkandžių salotos, salierai, kaliaropės ar žiediniai kopūstai. Taip ši kompanija prisideda prie sveikesnės mitybos skatinimo prekybos tinkluose, mokyklose ir kitose žmonių susibūrimo vietose, ten kur užkandžiaujama, arba norima nusipirkti sveikų užkandžių. Deja, Lietuvoje perkamoji galia maža, todėl kažin, ar tokie užkandžiai turėtų paklausą. Nors teko kalbėti su užsieniečiais – jie Lietuvos prekybos tinkluose pasigenda tokių ir panašių patogiai vartojamų ir sveikų užkandžių. Tačiau atsiranda naujų trukdžių – šią tendenciją ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse stabdo vienkartinio plastiko pakuočių naudojimo ribojimas, o kitos pakuotės kol kas yra gana brangios.

Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)