Antradienį „Litexpo“ parodų rūmuose vyko pirmoji tarptautinė konferencija „ES+U“, kurioje aptartos Europos Sąjungos investicijų aktualijos bei perspektyvos Lietuvos ir Europos ekonomikai. Konferencijos pranešėjai ir diskusijų dalyviai pažymėjo, kad naujuoju ES finansavimo periodu Europos laukia rimti ekonominiai iššūkiai. Vis dėlto jie taip pat atvers ir naujų galimybių, kuriomis galės pasinaudoti tiek privatus, tiek viešasis sektorius.
„ES+U“ dalyvavo daugiau nei 30 pranešėjų iš ES šalių, kurie pristatė pranešimus dirbtinio intelekto, senstančios visuomenės ar žaliųjų ateities miestų temomis. Renginyje išskirtinis dėmesys skirtas ES finansavimui: dalyviai ieškojo atsakymų į klausimus apie tai, kaip efektyviai išnaudoti naujo ES investicinio periodo lėšas, kaip skatinti žaliąją transformaciją, skaitmenizaciją ir ekonomiką pasikeitus verslo finansavimo sąlygoms.
Renginio metu taip pat buvo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos deklaracija dėl Sanglaudos politikos ateities.
Mažins atskirtį regionuose
Apie svarbiausius ES finansavimo kausimus kalbėta ir diskusijoje „Investuojame į Lietuvos verslą: kas dėmesio centre?“. Čia atkreiptas dėmesys ne tik į lokalius ekonominius reiškinius, kurie reikalauja greitų sprendimų ar prisitaikymo, bet ir globalius, turinčius platesnę reikšmę verslui.
Diskusiją moderavusios Centrinės projektų valdymo agentūros Jūratės Lepardinienės duomenimis, Lietuva nuo narystės ES pradžios jau investavo beveik 20 mlrd. ES lėšų, ir čia pinigai nestos. Iki 2029 m. Lietuvai bus skirta dar beveik 6 mlrd. sanglaudos fondo lėšų, o iki 2026 m. – apie 4 mlrd. Eur numatyta Lietuvos ekonomikai plane „Naujos kartos Lietuva“ (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos).
Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė pabrėžė, kad šiame finansavimo periode ypatingas dėmesys bus skiriamas regionams.
„Šis finansavimo periodas tikrai yra kitoks: Lietuva padalinta į du regionus – Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. Sostinės regione vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis pasiekė 122 proc. Europos sąjungos vidurkio vidurkio, kai kitose apskrityse jisai svyruoja nuo 46 proc. iki 84 procentų. Taigi siekiant mažinti ekonominę ir socialinę atskirtį tarp regionų, šiame finansavimo periode didžioji investicijų dalis bus nukreipta į Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną”, – kalbėjo G. Kuncaitytė.
Anot jos, didžiausia atskirtis matoma inovacijų, produktyvumo ir skaitmeninimo srityse. Štai pažiūrėjus į ES regionų inovacijų reitingus matyti, kad sostinės regionas užima 95 vietą ir yra priskiriamas prie pažengusių inovatorių, tuo metu Vidurio Vakarų regionas – tik 179 vietą iš 214 ir priskiriamas besiformuojančių inovacijų grupėje.
Todėl šiame periode investicijos regionuose bus nukreiptos būtent į inovacijas, skaitmeninimą ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą.
Verslas domisi
Inovacijų agentūros atstovės teigimu, iki šiol paskelbti konkursai rodo, kad regionų verslas kvietimais domisi. Šiai dienai Inovacijų agentūra yra paskelbusi kvietimų už beveik 400 mln. eurų, rekordinių paraiškų skaičiaus sulaukta atsinaujinančių energijos išteklių priemonėse.
„Geri rezultatai pasiekti ir pasibaigusiuose „InoPažangos“ bei „InoBrandos“ priemonėse. Sulaukėme daugiau kaip 200 paraiškų už 230 mln. eurų, kai kvietimo suma buvo 35 mln. Eurų”, – pridūrė G. Kuncaitytė.
Diskusijoje taip pat dalyvavo ir Finansų ministerijos investicijų valdymo direktorė Kotryna Tamoševičienė, Ekonomikos inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Aurimas Antanaitis, „Invegos” valdybos narė Inga Bieliūnienė, „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Baltic Sandbox Ventures” bendraįkūrėjas ir partneris Andrius Milinavičius, „Tech Zity” įkūrėjas Darius Žakaitis.
Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“
