Finansai

Pokyčiai finansų ir bankininkystės srityje: ko laukti ateityje?

9-tojoje Bankininkystės ir finansų konferencijoje „Tektoniniai poslinkiai bankininkystėje“, didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų vadovai bei Švedijos bankų ir „Fintech“ industrijos atstovai aptarė iššūkius, su kuriais susidūrė finansų sektorius per pastaruosius metus bei diskutavo apie jo atsparumą sunkumams, galintiems kilti ateityje.

Grynuosius pinigus pakeis kortelės 

Konferencijoje, kurią organizavo Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje, „TGS Baltic“ advokatų kontora bei Švedijos ambasada Lietuvoje, bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė apžvelgė finansų skaitmenines transformacijas. Ji atkreipė dėmesį, kad pokyčius šioje srityje, kuriuos stipriai nulėmė technologijos bei pandemija, geriausiai iliustruoja retėjantis atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Tačiau per dešimtmetį išaugę ir vis dar dažnėjantys pervedimai bankinėmis kortelėmis 2020-aisiais šiek tiek sustojo. Praėjusių metų pirmą pusmetį pastebėtas padidėjęs grynųjų pinigų iš banko sąskaitų išėmimas, kurį lėmė pandemija bei žmonių noras laikyti santaupas namuose.

„Vis dėlto, reikėtų pasidžiaugti, kad lyginant su kitų Europos šalių gyventojais, Lietuvos piliečiai dažniau renkasi atsiskaityti bankiniais pavedimais nei grynaisiais pinigais. Tokį įprotį, žinoma, dar labiau paskatino pandemija“, – sakė E. Čipkutė.

Ji pažymėjo, kad pokyčius bankininkystės srityje stipriai lemia ne tik pandemija, elektroninės finansų technologijos – „FinTech“ rinka bet ir neobankai, kurie leidžia vykdyti operacijas globaliniu mastu. Prieš penkerius metus atsiradęs toks technologinis pokytis, anot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės, yra labai svarbus ir jau dabar suteikia progą rečiau atsiskaityti grynaisiais pinigais.

„Pavyzdžiui, Švedija sėkmingai žengia atsiskaitymo be grynųjų pinigų kryptimi ir priėmė nutarimą, jog nuo 2023 jie nebebus naudojami. Panašias politikas stengsis įgyvendinti ir kitos skandinavų šalys“, – pasakojo E. Čipkutė.

„Revolut“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika, kalbėjęs apie greitą perėjimą prie skaitmeninės bankininkystės apžvelgė globalinę finansinę situaciją. Anot, jo, koronavirusas dešimt kartų padidino atsiskaitymus „Revolut“ programa Baltijos šalyse, padėjo vartotojų skaičius ir buvo pristatytos „Revolut“ kortelės Lietuvoje bei Lenkijoje. Taigi, tai rodo, kad šiomis dienomis vis mažiau žmonių atsiskaitydami naudoja grynus pinigus.

„Tikėtina, kad po maždaug trijų metų dar labiau išaugs draudimo technologijos, B2B ir B2C verslo modeliai taps vientisi, dar labiau išpopuliarės atviroji bankininkystė, tobulės kasdienės kortelių naudojimo funkcijos, jos bus pritaikytos ir labai jauno amžiaus žmonėms“, – ateities pokyčius pristatė A. Bičeika.

Ekonomika pandemijos akivaizdoje

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis apžvelgė Baltijos šalių ekonominę padėtį. Pradėjęs nuo koronaviruso statistikos aptarimo, N. Mačiulis pasidžiaugė, jog situacija gerėja dėl sukurtų vakcinų ir besiskiepijančių žmonių, tačiau neatmetė galimybės, kad rudenį galimai bus sulaukta dar vieno užsikrėtimo šuolio.

„Reikėtų pabrėžti, jog Baltijos šalys dėl koronaviruso nukentėjo ne taip stipriai ir turėjo kur kas mažesnę recesiją nei kitos Europos valstybės, o ekonomika, priešingai nei turizmo, pramogų industrijos, patyrė vos juntamus pokyčius“, – kalbėjo N. Mačiulis bei pažymėjo, kad ekonominė situacija sparčiai gerėja ir netrukus ji turėtų grįžti į tokią pačią padėtį, kurioje buvo prieš karantiną.

Nors prognozės ir pozityvios, N Mačiulis teigė, kad yra ir nerimą keliančių faktorių. Tai yra didėjantis pinigų kiekis, kuris sukels infliaciją, tačiau tai nerimą kelia jau ne pirmus metus.

„Nors centriniai bankai siūlo dėl to nesijaudinti ir teigia, kad infliacija yra laikina, daugelyje šalių matome, kad tai nėra tik tarpinis efektas ir gali ateityje paveikti didesnes ekonomikas“, – prognozavo N. Mačiulis.

„Tektoninių poslinkių bankininkystės“ konferencijoje pranešimus skaitė ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovas Jokūbas Markevičius, patirtimi dalijosi „Citadele“ ir SEB bankų atstovai bei Švedijos finansų priežiūros institucijos Inovacijų centro vadovas Peras Nordkvistas.

Buvo analizuojama „FinTech“ rinka: „Investuok Lietuvoje“ apžvelgė, kokius pokyčius išgyveno šis sektorius ir kokioms pasaulinėms tendencijoms turėtume ruoštis, o apie išmoktas pandemijos pamokas bei „FinTech“ ir tradicinių bankų sinergijas kalbėjo  „ConnectPay“, „European Merchant Bank“ ir „ArcaPay“ atstovai.

Pranešimą paskelbė: Paulina Taškutė, UAB „INK agency“
Pokyčiai finansų ir bankininkystės srityje: ko laukti ateityje?

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)