Finansai

Prie atliekų rūšiavimo prisijungęs verslas mato dvejopą naudą

Atliekų rūšiavimas yra aktualus ne tik gyventojams, bet ir verslui, kuris taip pat sugeneruoja nemažai atliekų. Vien spalio mėnesį prie didžiausio Lietuvoje biurų miesto „Technopolis“ Vilniuje esančioje atliekų aikštelėje buvo surinkta virš 25 tonų mišrių komunalinių atliekų. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (VASA) atkreipia dėmesį, kad dar ne visos atliekos yra tinkamai rūšiuojamos ir siūlo verslui pradėti nuo individualių šiukšlinių atsisakymo biure.

„Nerūšiuojamos atliekos biure, kaip plastiko ar stiklo pakuotės, nereikalingi popieriniai dokumentai, vis dar sudaro nemažą dalį mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinio. Nuolat edukuojame Vilniaus gyventojus apie atliekų rūšiavimo svarbą ir naudą, tačiau raginame ir verslą nelikti abejingą aplinkos išsaugojimui ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – sako VASA direktorė Justina Prunskienė ir pateikia pavyzdį.

Jei dideliame biure dirba 300 darbuotojų ir kiekvienas turi po individualią šiukšlinę – tai ne tik 300 šiukšlinių su nerūšiuojamomis atliekomis, bet ir 300 plastikinių šiukšlių maišelių. Visa tai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, iš kurių didžioji dalis atliekų patenka į sąvartynus.

„Gal ir patogu išmesti saldainio popieriuką į šiukšlinę tiesiai po stalu, tačiau toks elgesys yra nei tvarus, nei atsakingas“, – pabrėžia J. Prunskienė.

Lapkričio mėnesį pakvietusi šalies įmones prisijungti prie iniciatyvos „Nulis šiukšlių po stalu“ VASA per pirmąją savaitę sulaukė virš 100 susidomėjusių įmonių atstovų, kurie apsisprendė iškeisti individualias šiukšlines į bendras, atliekų rūšiavimui skirtas šiukšliadėžes biure.

Įmonių taikoma praktika perduodama ir klientams

Prie atliekų rūšiavimo iniciatyvos prisijungusios biuro ir HORECA baldų projektų „Ergolain“ įmonių grupės vadovė Vilma Bružienė teigia, kad įmonės gerąja patirtimi dalinasi ir su klientais.

„Įrengdami biurus, visuomet klausiame klientų, ar jie nori šiukšliadėžių po kiekvienu darbo stalu, ir visuomet pasidaliname savo pavyzdžiu, kad atsisakyti šiukšliadėžių vertėtų ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ekologiškumo. Todėl neretai projektuose įrengiame ne tik baldus, bet kartu ir šiukšlių rūšiavimo sistemas, kurių yra ne viena – nuo skirtingų spalvų skirtingoms atliekoms skirtų šiukšliadėžių iki vietą ir šiukšlių maišus taupančių sprendimų“, – pasakoja V. Bružienė.

30 darbuotojų turinčiame Vilniaus biure vietoj 30 individualių šiukšlinių šiuo metu naudojamos tik 8 atliekų rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės – po 4 kiekviename aukšte. Atliekų rūšiavimą palengvina ir šalia verslo centro esantys specialūs konteineriai.

Panaši situacija ir gaiviųjų gėrimų prekybos bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ biure – apie 30 darbuotojų turinčiame biure atsisakyta apie 25 šiukšlinių kabinetuose, susirinkimų kambariuose ir bendrose erdvėse.

„Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje siekiame verslą vystyti tvariai, o rūpestis mūsų planeta jau seniai yra visos „Coca-Cola“ sistemos prioritetas. Be abejo, svarbiausi pokyčiai prasideda patiems keičiant savo elgesį, tad atsisakę individualių šiukšlinių žengiame mažą, bet svarbų žingsnį – tikime, jog taip rodome gerą pavyzdį ir keičiame žmonių įpročius ne tik Vilniaus ar kitų miestų biuruose, bet ir už jų ribų“, – sako „Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovas Tomas Digaitis.

Pasak jo, Vilniaus biure yra sudarytos visos sąlygos tvariai darbo dienai – ne tik rūšiuojamos šiukšlės, bet ir renkamos depozito pakuotės, nenaudojami popieriniai rankšluosčiai, skatinamos kitos tvarumo idėjos. Dauguma biuro darbuotojų yra aktyviai įsitraukę į „Coca-Cola“ vykdomą programą „Pasaulis be atliekų“ (World Without Waste), kuri siekia diegti inovacijas atliekų surinkimo ir perdirbimo, pakuotės dizaino bei tvarių partnerysčių srityje.

Tvari iniciatyva – ir darbuotojų įtraukimui

Specialistų teigimu, atliekų rūšiavimas yra reikšmingas klimato kaitos mažinimui – „Zero Waste Europe“ duomenimis, rūšiuojant mišrias atliekas per metus būtų galima sumažinti išskiriamą anglies dvideginį (CO₂) 0,73 mlrd. tonomis visame pasaulyje. Pasak J. Prunskienės, atliekų rūšiavimas yra ne tik socialiai atsakingo verslo požymis, bet ir padeda įmonėms apie 30 proc. sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas.

„Turint biure tik 4 skirtingas šiukšliadėžes – stiklui, popieriui, plastikui ir mišrioms atliekoms – galima ženkliai sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį. Vadinasi, tenka mažiau mokėti ir už jų tvarkymą – už pakuočių atliekų tvarkymą moka ne gyventojai ar biurai, o jas gaminančios įmonės“, – sako VASA direktorė.

Tinkamai rūšiuojamos pakuočių atliekos yra perdirbamos ir panaudojamos dar kartą. Perdirbimui netinkamos atliekos dažniausiai naudojamos kaip kuras šiluminei energijai išgauti. Atliekų rūšiavimas yra patogus ir patalpų tvarkytojams – vietoj dešimčių pavienių šiukšlinių, kurias reikia ištuštinti, biure lieka tik 4 šiukšliadėžės.

„Tvari iniciatyva yra puiki priemonė sutelkti darbuotojus geram darbui, didina jų įsitraukimą į organizacijos veiklas. O kai žinai, kad kiekvienas nedidelis veiksmas prisideda prie gamtos saugojimo, atsiranda daugiau motyvacijos atliekas rūšiuoti ne tik darbe, bet ir namuose“, – teigia J. Prunskienė.

„Eurostat“ duomenimis, 2018 m. Lietuvoje 1 gyventojui per metus tekdavo 1403 kg atliekų – 19 proc. mažiau nei 2008 m., kai atliekų kiekis siekė 1741 kg. Tik 34,1 proc. šių atliekų buvo perdirbtos, o 56,7 proc. atsidūrė sąvartynuose.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima“
Prie atliekų rūšiavimo prisijungęs verslas mato dvejopą naudą

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)