Finansai

R. Šatrovaitė. Nuo „patinka“ iki pažangių sekimo sistemų: kokius iššūkius ir galimybes žmogaus teisėms kuria technologijos?

Šiuolaikinės technologijos tampa vis svarbesniu įrankiu, kuris, esant poreikiui, gali padėti mobilizuoti ir suburti žmogaus teisių gynėjus. Tiesa, technologijos tiesiogiai lemia ir naujų žmogaus teisių kūrimąsi ir, sudėtingų iššūkių vystymąsi. Šiandien išmanieji sprendimai gali būti pasitelkiami nebūtinai tik geriems tikslams, todėl neabejojama, kad žmogaus teisių ir demokratijos problemas jau artimoje ateityje gvildensime ir skaitmeninių technologijų fone. Kokiomis temomis?

Technologijų svarba žmogaus teisių idėjoms

Technologijos ir jų plėtra – galinga priemonė, galinti padėti kurti bei vystyti demokratiškesnę, laisvesnę visuomenę. Prisiminkime telefoną, kuris savo laiku buvo revoliucinė technologija. Prireikė 75 metų, kad šis laidinis prietaisas pasiektų 50 mln. vartotojų. Mobiliajam telefonui prireikė 12 metų, o „Pokemon GO“ programėlei – vos 19 dienų pasiekti minėtą skaičių vartotojų. Technologijų prieinamumas yra būtina sąlyga plisti žmogaus teisių ir demokratijos idėjoms.

Per pastaruosius keliolika metų galima atrasti ne vieną istoriją, kai ginti žmogaus laisves, teises ir demokratiją padėjo būtent skaitmeninės technologijos. Internetas ir socialiniai tinklai leidžia koordinuoti protestus ir keistis informacija realiu laiku, pasiekiant didžiules auditorijas. Pavyzdžiui, Lietuvoje Andriaus Tapino organizuoti protestai „Mes kaltinam!“ arba už algų mokytojams pakėlimą didele dalimi buvo organizuojami pasitelkiant būtent socialinius tinklus. Tai leido per trumpą laiką pasiekti daugybę žmonių ir privertė politikus išgirsti piliečių reikalavimus.

Technologijos taip pat gali padėti piliečiams pasinaudoti prigimtine teise į teisingumą. Štai Lietuvoje veikia e-Teismų sistema, tad kiekvienas asmuo gali pateikti procesinius dokumentus internetu, neišvykdamas iš namų. Be to, internetu prieinama teismo posėdžių informacija, pateikiami procesinių dokumentų pavyzdžiai, čia galima susipažinti su egzistuojančia praktika.

Dar vienas pavyzdys elektroninio balsavimo sistema Estijoje. Ji, nors ir apipinta potencialiomis grėsmėmis ir rizikomis, savo esme suteikia galimybių daug didesniam ratui piliečių išreikšti savo poziciją. Taigi, pasinaudoję šiuolaikinėmis galimybėmis, balsuoti gali ir tie, kurie dėl ligos ar buvimo užsienyje, negalėtų to padaryti įprastu būdu.

Vienoje rankoje – kokybė, kitoje – suvaržyta laisvė

Vis dėlto, geruosius pavyzdžius nuolat seka ir neigiami atspalviai. Vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, elektroninis paštas – kiek kartų per savaitę tenka šiuos duomenis įrašyti viename ar kitame naršyklės langelyje? Be to, didžiulį kiekį duomenų apie save atskleidžiame ir kitais būdais: dalindamiesi nuotraukomis „Facebook“ ar skelbdami informaciją apie kasdienį darbą „LinkedIn“ paskyroje.

Žinoma, vertinant iš valstybės valdymo perspektyvos, duomenys yra svarbus kokybiškų skaitmeninių paslaugų elementas. Tarp įvairių institucijų suderinti duomenys, bendros sistemos yra tiesiausias kelias siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius. Kita vertus, apie piliečius sukaupta informacija gali tapti ir potencialiu jų kontrolės įrankiu, o tai jau susikerta su pagrindine demokratijos vertybe – laisve.

Pavyzdžiui, Kinijos vadovai siekia įdiegti sistemą, kurios tikslas – kontroliuoti beveik kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą, remiantis biometrinių duomenų rinkimu ir socialinių kreditų sistema. Kiek artimesnis pavyzdys mums – informacijos burbulai. Tai – tokia izoliacijos būsena, kai algoritmai, remdamiesi mūsų dažniausiomis paieškomis, paspaudimais, susidomėjimu, siūlo panašaus pobūdžio informaciją. Su tuo kiekvieną dieną susiduriame „Facebook“ laiko juostoje, „Google“ paieškoje. Čia kyla reali grėsmė tapti atskirtiems nuo opozicinės, mūsų nuomonei prieštaraujančios informacijos ir taip pamažu netenkame pasirinkimo laisvės į informaciją.

Teisinės prielaidos atsijungti nuo technologijų

Būtent dėl šių, tiek teigiamų, tiek ir neigiamų skaitmeninių technologijų kuriamų pokyčių, formuojasi ir naujos žmogaus teisės. Viena jų – teisė būti užmirštam. Europos Sąjungos Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas, dar žinomas kaip BDAR, buvo priimtas tam, kad žmonės turėtų galimybę savo duomenis pasilikti tik sau.

Pavyzdžių apie galimai susiformuosiančias žmogaus teises pateikia futuristas Gerd Leonhard, nagrinėjantis žmogiškumo ir technologijų temas. Vienas iš jų – „teisė atsijungti“. Autorius prognozuoja, kad ateityje žmogų bus galima stebėti netiesiogiai – sekti automobilį naudojantis navigacija, pasitelkiant virtualią realybę reikalauti darbuotojų nuolat būti prisijungus. Dėl šių priežasčių žmonėms prireiks teisinių prielaidų turėti galimybę išjungti visas komunikacijos priemones, nebūti stebimiems ar sekamiems pažangių skaitmeninių technologijų. Taip pat galimai formuosis ir teisė išlikti anonimiškiems – galimybė turėti pasirinkimą nebūti sekamiems, identifikuojamiems, kai naudojamės programėlėmis, internetinėmis platformomis, socialiniais tinklais.

Šiandien visiems gerai žinomas posakis, kad duomenys yra šių dienų auksas, ateityje įgaus dar didesnę reikšmę. Informacija apie mus renkama visur: perkant prekes internetu, parduotuvėje pateikiant lojalumo kortelę, ieškant maršruto per „Google Maps“. Kokią įtaką tokie duomenų kiekiai darys laisvės, lygybės ir demokratijos principams? Kaip demokratinės valstybės bus pajėgios apsaugoti mūsų teises neperžengiant privatumo ir kada iš tiesų šios ateities galimybės taps realybe? Šiuos klausimus gvildensime ir rugsėjo 6-7 dienomis Birštone vyksiančiame festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Skaitmeninė transformacija – iššūkis ar galimybė žmogaus teisėms ir demokratijai“. 

Komentaro autorė – Rūta Šatrovaitė, asociacijos INFOBALT l. e. p. direktorė

Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)