Finansai

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

Dideli regionų lūkesčiai dėl Europos Sąjungos (ES) investicijų gali subliūkšti net nepradėjus įgyvendinti projektų, kurie turėtų tapti atspirties tašku mažinant atskirtį ir gerinant gyvenimo kokybę.

Taip teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius šiandien, kovo 22 dieną, susitikęs su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir ragindamas Vidaus reikalų ministeriją (VRM) imtis lyderystės tiek spartinant ir koordinuojant skirtingų ministerijų veiksmus, tiek atsižvelgiant į pačių regionų poreikius.

Prasidėjus jau tretiems ES 2021-2027 metų finansinės perspektyvos metams, tikimybė pradėti investicinius projektus regionuose net ir šiemet praktiškai lygi nuliui.

„Stebint dabartinį procesą, akivaizdu, kad regionams taip reikalingos investicijos jų nepasieks ir šiemet. Geriausiu atveju tai gali įvykti 2024-ųjų pradžioje, nors tai – jau finansinės perspektyvos vidurys,“ – sakė M. Sinkevičius.

Regionų plėtros programos, kurios tikslas yra mažinti atotrūkius tarp regionų, įgyvendinimas stringa dėl kelių priežasčių. Viena jų – ministerijos iki šiol nėra parengusios regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių, be kurių regionai negali tinkamai ir laiku planuoti investicijų. Šių gairių dar nėra parengusi ir pati VRM, kuri turėtų koordinuoti visų ministerijų veiksmus regionams geriau panaudojant beveik trečdalį (1,623 mln. eurų) Lietuvai skirtos ES fondų paramos.

„Visoje šalyje jau dabar galėtų vykti svarbūs ir reikalingi projektai, tačiau kol kas ES investicijos tarsi yra pakibusios ore. Laukia numatytos lėšos švietimui ir sveikatos apsaugai, socialinių paslaugų ir socialinio būsto plėtrai, darniam judumui, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtrai, viešųjų erdvių tvarkymui ir kitoms sritims. Šios investicijos šalies gyventojams galėtų reikšti didelius gyvenimo kokybės pokyčius,“ – sako M. Sinkevičius.

Kita vertus, kvietimai teikti paraiškas finansuoti projektus ne regionų, o valstybės mastu jau startavo, ir tai vėl liudija apie atsainų požiūrį į regionų atotrūkio mažinimą: šis siekis vis dar labiau deklaruojamas, nei grindžiamas realiomis pastangomis.

Pasak LSA prezidento, neveiklumo priežastys slypi ir tame, kad ES investicijos vis dar planuojamos „iš viršaus“. Savivaldybės, kurios turėjo suplanuoti investicijas pagal tikruosius regionų poreikius konkrečių problemų sprendimui, tikėjosi investuoti į viešųjų paslaugų gerinimą ir regionų patrauklumo didinimą, nuo kurių priklauso labai daug – ir gyventojų socialinis bei ekonominis gerbūvis, ir švietimo kokybė, ir investuotojų pritraukimas bei naujų darbo vietų kūrimas. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad šie lūkesčiai gali nepasiteisinti, nes regionų suplanuoti poreikiai, kur ir kokie investiciniai projektai reikalingiausi, šiuo metu neatitinka to, kas yra suplanuota ministerijų kabinetuose.

„Jei artimiausiu metu reikalingi atsakingų institucijų sprendimai dėl galimybės įgyvendinti regionų suplanuotas investicijas nebus priimti, visas regionų planavimas, kuris remiasi realiais šiuo metu egzistuojančiais poreikiais, taps tik dar viena rūpesčio regionais imitacija,“ – susitikime su vidaus reikalų ministre akcentavo M. Sinkevičius.

Pranešimą paskelbė: Indrė Vilūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)