2023 m. kovo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka apsvarstęs klausimą „Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų įkainių, paslaugų prieinamumo ir pinigų prevencijos priemonių įgyvendinimo situacijos aptarimas“ pritarė Lietuvos banko pozicijai, kad Lietuvos bankų sektoriuje padėtis yra stabili ir nuolat stebima.
Anot Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, 2022 metų pabaigoje Lietuvoje banko licencijas turėjo 6 bankai, specializuoto banko licencijas – 7 bankai, kaip užsienio bankų filialai veikė dar 6 bankai. Bankų sektoriaus turtas augo 11,5 proc. – iki 57,1 mlrd. eurų, paskolos augo 14,6 proc. – iki 26 mlrd. eurų, indėliai augo 10,9 proc. – iki 46,4 mlrd. eurų (banko sektoriaus turto, paskolų ir indėlių augimo duomenys nurodyti eliminavus Revolut įtaką). Atkreiptas dėmesys, kad bankų sektoriaus pelningumą lėmė reikšmingai didėjusios grynosios palūkanų pajamos. Pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių bankų sektoriui būdingas aukštas likvidumas, viršinantis minimalius reikalavimus tris-keturis kartus, lemia didesnį atsparumą, o didžiųjų bankų rizikos vertinimas reikšmingai nekinta nepaisant svyravimų finansų rinkose. Toliau yra stebima natūrali tendencija, kad, ekonomikai lėtėjant ir augant palūkanoms, tiek verslas, tiek ir gyventojai prognozuoja mažiau besiskolinsiantys. Augančios paskolų palūkanos ir pasikeitusi ekonominė aplinka taip pat lemia tai, kad bankai griežtina skolinimosi standartus. Atkreiptas dėmesys, kad grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje 2022 metais pagerintas iš esmės įrengus 100 naujų bankomatų 40 savivaldybių.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus posėdyje išskyrė tris bankų zonas – JAV, Šveicarijoje ir euro zonoje veikiančius bankus, – besiskiriančias veiklos reguliavimu ir taikomu veiklos modeliu.
Dėl JAV bankų G. Šimkus pažymėjo, kad JAV priežiūros institucijos nevykdė veiklos modelio tinkamos kontrolės: bankų modelis JAV rėmėsi didele indėlių koncentracija iš technologijų sektoriaus bendrovių ir investavimu į fondus. Tad praradus klientų pasitikėjimą ir indėliams sparčiai išėjus iš banko, ir dėl to prireikus realizuoti vertybinių popierių portfelius, buvo patirtas nuostolis ir sulaukta atitinkamų problemų. JAV banko situacija yra vertintina kaip lokalizuota, JAV institucijų jau išspręsta.
Dėl Šveicarijos banko krizės pažymėta, kad padėtis nėra susijusi su JAV ir euro zonos bankų situacija. Šveicarijoje veikusio banko krizė dar kartą parodo, koks banko veiklai svarbus jo klientų pasitikėjimas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija