Finansai

Reklamos gamintojus maitina ne tik įsibėgėjusi rinka, bet ir augantis eksportas

Reklamos gamintojai neslepia – prekybos tinklų, vartojimo prekių gamintojų bei kitų prekinių ženklų noras plėstis, skelbti akcijas, keisti logotipus, iškabas, atnaujinti prekyviečių eksterjerą bei interjerą pastaruoju metu itin intensyvus. Investuojama į nestandartines, itin didelio formato iškabas, nes dėmesio sulaukti norima kaip socialiniuose tinkluose – greitai ir daug.

„Reklaminių ženklų didėjimo tendencija, atrodo, pasiekė piką. Didžiausia tūrinė raidė, kurią mums teko gaminti, buvo 6 m aukščio, o bendras iškabos plotis siekė 24 m. Tokio dydžio objektų jau ir transportuoti nelabai įmanoma, tenka juos dalimis surinkti vietoje. Ir kartais kyla klausimas, ar čia reklama, ar jau statybos jei naudoji vilkiką raidėms nuvežti ir statybinį kraną joms sumontuoti“, – sako Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios reklamos gamybos įmonės UAB „Spektrus EU“ komercijos direktorius Ernestas Petkevičius.

Pasak įmonės vadovų, Lietuvoje reklamos rinka šiuo metu itin intensyvi.

„Tarpusavyje juokaujame – jei vienas prekės ženklas nusprendžia atsinaujinti, tai ne už ilgo galima laukti panašios apimties užsakymo ir iš konkurentų. Akivaizdu, kad rinkoje jaučiamas didelis spaudimas keistis, tam negailima ir investicijų. Mums tai savo ruožtu reiškia augančias darbų apimtis ir galimybę planuoti plėtrą“, – sako įmonės direktorius Andrius Večiorkus.

Plėtros planus skatina augantis eksportas

Vos prieš pusantrų metų Panevėžio LEZ veiklą pradėjusi, įmonė jau planuoja dvigubai plėsti gamybines patalpas. Plėtra susijusi ne tik su augančia paklausa Lietuvos rinkoje, bet ir su eksportu.

„Į Latvijos, Švedijos, Estijos rinką įžengėme dar visai neseniai. Kukliai skaičiavome ir planavome, kad Švedijoje suteiktos paslaugos sudarys bent 5 proc. nuo 1,3 mln. pernai siekusios apyvartos. Bet metų pabaigoje turėjom jau visus 10 proc. – mums tai tikrai didelis proveržis. Tas pats ir su veikla Latvijoje – pradėjome nuo pavienių darbų, o vėliau gavome vis didesnius projektus, galiausiai užsakymą pagaminti iškabas atsinaujinančiam prekybos tinklui, kuris turi parduotuvių visoje Latvijoje. Kadangi teikiame ne tik gamybos, bet ir montavimo paslaugas, teko kone visą Latviją išvažinėti”, –  pasakoja komercijos direktorius.

Galutinį sprendimą į plėtrą LEZ papildomai investuoti apie 1 mln. eurų paskatino žinios iš Rytų rinkų – planuojami darbai NVS šalyse.

„Dėl galutinių darbų apimčių dar nėra aišku, bet ir preliminarios žinios leidžia planuoti plėtrą. Planuojame padvigubinti dabartinio cecho gamybines patalpas, atnaujinti dažymo technologinę liniją, metalo apdirbimo liniją“, – sako A. Večiorkus.

Statėsi nuo nulio ir vėl kartotų tą patį

Jau dešimtmetį veikianti įmonė Panevėžio LEZ teritorijoje įsikūrė ir veiklą pradėjo 2017 metų rudenį. Pasak komercijos direktoriaus, sprendimą kurtis būtent čia priėmė gerai ištyrinėję rinką, atlikę finansinius paskaičiavimus.

„Ieškojome patalpų ne tik Panevėžyje, bet ir visoje apskrityje. Tačiau viskas, ką rasdavome, mums netiko – iš esmės būtų reikėję įsigytą statinį griauti ir statytis iš naujo. Turėjome išgrynintą viziją, kokio cecho mums reikia konvejerinei gamybai, užtikrinant operatyvų ir efektyvų darbą. Būtent Panevėžio LEZ gavome galimybę pasistatyti tokį cechą, jau nekalbant apie idealios lokacijos suteikiamus privalumus, visą veiklai reikalingą infrastruktūrą, mokestinę aplinką“, – pasakoja E. Petkevičius.

Pasak A. Večiorkaus, ilgiausias buvo projektavimo etapas, o pačios statybos truko dvigubai trumpiau.

„Pagrindines gaires, kaip turi atrodyti ir veikti gamybos cechas, dėliojome patys, vėliau architektams teko visa tai tiesiog įvilkti į patogų rūbą. Projektavome aštuonis mėnesius, o nuo statybos pradžios iki įsikėlimo užtrukome vos keturis. Patys statybų vykdymo bei priežiūros darbais neužsiėmėme – pirkome šią paslaugą iš Panevėžio LEZ. Toks mūsų sprendimas sulaukė kritikos iš aplinkos, bet dabar konkrečia finansine išraiška galime įvertinti, kad šis sprendimas mums ne tik sutaupė laiko, bet ir 30 tūkst. eurų sumažino pradinę darbų sąmatą “, –  aiškina A. Večiorkus.

Panevėžio LEZ projekto vadovas Daumantas Simėnas sako, kad šioje teritorijoje besikuriančioms įmonėms siūlomas visas paslaugų paketas, leidžiantis nuo sprendimo įsikelti iki veiklos pradžios užtrukti vos 3 mėnesius.

„Gerą mokestinę aplinką siūlo visos Lietuvos LEZ, bet vien tuo didelių ir stiprių investuotojų nesuviliosi. Natūralu, nes kalbame apie ilgalaikes investicijas, sprendimą perkelti arba plėsti gamybą, statyti naujus cechus. Tad mes savo ruožtu siūlome ne tik teritoriją su gerai išvystyta infrastruktūra, visas statybų vystymo ir priežiūros paslaugas, strategiškai patogią lokaciją, bet ir greitam įmonės startui reikalingas visiškai įrengtas laikinas gamybines patalpas „EasyStart“. Jose gamybinę veiklą bei darbuotojų komandos branduolio formavimą įmonės gali pradėti beveik iš karto“, – vardina D. Simėnas.

Pasak jo, pastaruoju metu investicijų galimybėmis Panevėžyje daugiausia domisi Norvegijos, Vokietijos įmonės, stebimas didesnis dėmesys iš Jungtinės Karalystės kompanijų.

Kai reklama virsta statybos darbais

Paklausti, kaip reklamos rinkos poreikiai Lietuvoje keitėsi per pastaruosius penkerius metus, „Spektrus EU“ atstovai teigia matantys augantį užsakovų apetitą, norą vis dažniau atsinaujinti ir nuolat pirkėjams siūlyti akcijas, išpardavimus.

„Tikrai matome, kad pastaruoju metu reklaminės kampanijos agresyvėja, intensyvėja ir spartėja. Toks jausmas, kad socialinių tinklų dėsniai persikėlė ir į lauko reklamos stendus – norima, kad viskas vyktų greitai, viena reklaminė kampanija ar išpardavimas keistų kitą ir taip be perstojo suktųsi informacijos srautas. Jei anksčiau prekybos centre vykdavo keli sezoniniai išpardavimai, tai dabar jausmas, kad jie niekada nesibaigia – norima nuolatinio pirkėjų dėmesio“, – pokyčius aiškina E. Petkevičius.

Dar viena tendencija – augantis itin didelių iškabų poreikis. Būtent gigantomaniškomis užmačiomis, pašnekovų teigimu, skiriamės nuo skandinavų.

Tuo tarpu Švedijoje, pasak pašnekovų, vyrauja kiek kitokios tendencijos, – čia orientuojamasi ne į iškabos dydį, bet į pačių iškabų kiekį, jų matomumą iš visų perspektyvų.

„Švedijoje į akis krenta tai, kad jie iškabų naudoja gerokai daugiau. Tarkime, jei Lietuvoje prekybos centras apsiriboja viena, bet labai didele, iškaba, tai Švedijoje priimamas sprendimas pagaminti penkias ar aštuonias mažesnes iškabas ir visą prekybos centrą jomis „aplipdyti“ iš įvairių perspektyvų. Šiuo požiūriu ir latviai yra arčiau mūsiškų tendencijų“,  – apibendrina E. Petkevičius. 

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 134, iš jų šiandien: 1.)