Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas.
Rekordai paskolų rinkoje
Birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą –naujų paskolų 12 mėn. vidurkis pasiekė 711 mln. Eur, rodo „Citadele“ banko skaičiavimai, paremti Lietuvos banko duomenimis.
Prie spartaus augimo prisidėjo tiek verslas, tiek namų ūkiai. Per pusmetį naujų paskolų apimtys ūgtelėjo 17,3 proc. arba 105 mln. Eur: verslui – 23 mln. Eur, namų ūkiams – 82 mln. Eur. Matome, kad didžiausią augimo dalį sugeneravo būsto paskolos, kurių metinis šuolis, lyginant šių metų birželį su atitinkamu laikotarpiu pernai, siekė net 59 proc. Tai – rekordinis tempas, viršijantis net pandemijos laikotarpį, kai augimo pikas buvo 43 proc.
Euribor kritimas – esminis veiksnys
Pagrindinė priežastis, kodėl būsto rinka taip sparčiai atsigauna, yra Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų karpymo politika bei atitinkamai sumažėjusios būsto paskolų palūkanos.
2023 m. pabaigoje 3 mėn. Euribor buvo pasiekęs beveik 4 proc., kai dabar nukrito iki2 proc. Tai atsispindi būsto paskolų įmokose, kurios nuo 2023 m. galo reikšmingai sumažėjo. Pavyzdžiui, vidutinės „Citadele” banko 130 tūkst. Eur paskolos mėnesinė įmoka tokiu atveju sumažėtų penktadaliu, t. y. nuo 800 iki 650 Eur. Akivaizdu, kad šios aplinkybės paskatino gyventojus staigiai grįžti į rinką prie būsto įsigijimo planų.
Matome, kad spartus būsto paskolų apimčių augimas atsispindi ir būsto sandorių statistikoje. Liepą butų sandorių 12 mėn. vidurkis buvo didžiausias per 2,5 metų, o per metus augimas sudarė 22 proc. ir pasiekė pokovidinio laikotarpio piką.
Verslo investicijų apetitas nemažėja
Nepaisant nerimo dėl tarifų ir geopolitinių įtampų, Lietuvos verslas taip pat išlaiko aukštą skolinimosi lygį. Birželio mėnesį naujų verslo paskolų apimtys sudarė 325 mln. Eur, tai – beveik istorinis maksimumas. Svarbiausia, kad naujų verslo paskolų apimčių augimas – nuoseklus: jau 20 mėnesių iš eilės fiksuojamas dviženklis metinis augimas (birželį – 18 proc.).
Visa tai rodo, kad Lietuvos įmonės ne tik neprarado investicijų apetito, bet aktyviai grįžta prie plėtros projektų. Priežastys akivaizdžios – palankesnės skolinimosi sąlygos, tvirtas ekonomikos ciklas (šiemet Lietuvos BVP augimas siekia apie 3 proc.), taip pat pozityvus ES ir JAV prekybos susitarimo poveikis, kuris sumažino verslo nerimą dėl tarifų.
Žvelgiant į Baltijos šalis, Lietuva nėra išimtis – birželį Latvijoje ir Estijoje naujų paskolų apimtys taip pat buvo rekordinės. Vis dėlto, tam tikrų skirtumų galima įžvelgti, vertinant sektorius. Estijoje naujų paskolų augimą generuoja tiek verslas, tiek gyventojai, Latvijoje fiksuojamas ryškesnis būsto paskolų šuolis, tačiau verslo segmente jaučiama stagnacija. O Lietuva išsiskiria subalansuotu augimu abiejuose segmentuose.
Kas laukia toliau?
Rinkos dalyviai šiuo metu mato itin ribotą tikimybę, kad ECB toliau mažins bazines palūkanas rugsėjį, bet taip pat nėra lūkesčio dėl jų didinimo. Tai reiškia, kad euro zona įžengia į stabilumo etapą: Euribor kurį laiką išliks apie 2 proc.
Toks stabilumas yra palankus signalas rinkai – gyventojai galės planuoti savo finansinius įsipareigojimus aiškiau, o verslas užtikrinčiau imsis investicijų. Manome, kad būsto paskolų potencialas Lietuvoje dar nėra pilnai išnaudotas, todėl antrąjį pusmetį matysime tolesnį augimą. Negana to, manome, kad antrąjį šių metų pusmetį ir 2026 m. suaktyvės ir verslo paskolų segmentas – atpigus finansavimui, sumažėjus neapibrėžtumui dėl tarifų, įmonės vis aktyviau grįš prie investicinių verslo plėtros projektų. Tai pamatysime jau netrukus.
Pranešimą paskelbė: Mingailė Gulbinauskaitė, UAB „Publicum”
