2025 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas pradėjo svarstyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais perkeliamos ES direktyvos nuostatos ir kartu atnaujinamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės.
Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, supaprastinant sistemą vietoje kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė – bus ribojamas biudžeto išlaidų augimas (vidutiniškai apie 5 proc., lyginant su praėjusio laikotarpio išlaidomis), taip pat skatinamos investicijos, plečiamos savivaldybių galimybės įgyvendinti didesnės apimties projektus. Teikiamais siūlymais didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas viešųjų finansų tvarumas.
Kaip skelbia Finansų ministerija, fiskalinės valdysenos sistema, kurios dalimi yra ir vidutinio laikotarpio biudžeto planavimas, yra susiejama su viena aiškia fiskalinės drausmės taisykle – valdžios sektoriaus išlaidų valdymu. Išlaidos – biudžeto rodiklis, kuris tiesiogiai gali būti veikiamas fiskalinės politikos (arba, pajamų ir išlaidų politikos) sprendimais ir jo stebėjimas būtų grindžiamas statistiniais duomenimis. Šis rodiklis taps pagrindu vertinant biudžeto tvarumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Tai, pasak jos, leis atsisakyti dabar galiojančios sudėtingos daugiapakopės fiskalinės drausmės taisyklių sistemos ir užtikrins, kad biudžeto planavimas būtų aiškesnis, skaidresnis ir lengviau prognozuojamas.
Pakeitimais taip pat sudaromos galimybės ateityje didinti investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, nepažeidžiant ES taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, fiskalinės drausmės taisyklėse numatoma galimybė laikinai viršyti išlaidų augimo ribas, kai šalies finansų būklė susiduria su visuotinai pripažįstamais iššūkiais, tokiais, kaip šiuo metu esantis poreikis didinti investicijas į šalies gynybą.
K. Vaitiekūnas pažymėjo, kad šiuo metu fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo atveju nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas, trūksta aiškaus sprendimų pagrindimo, pasekmių paaiškinimo. Projektu siūloma įvesti automatinį nukrypimo nuo taisyklių laikymosi kompensavimo mechanizmą – viršijus išlaidų augimo ribas, sekančiais biudžetais būtų privaloma atsverti nukrypimą. Pasak finansų ministrų, tai stiprintų tiek centrinės valdžios, tiek ir savivaldos politinę atsakomybę, nes tie nukrypimai turėtų būti paaiškinti.
Pagal siūlomas pataisas, savivaldybės biudžeto balanso reikalavimas nebepriklausytų nuo ekonomikos ciklo būklės, o tai sudarytų sąlygas labiau nuspėjamai biudžeto politikai. Be to, maksimalus galimas metinis deficito limitas būtų didinamas nuo 1,5 iki 4,5 proc. nuo savivaldybės pajamų – atitinkamai, būtų platesnės galimybės įgyvendinti didesnės apimties investicijų ir kitus projektus. Taip pat dvigubai, nuo 10 iki 20 proc. nuo savivaldybės pajamų, būtų didinamas savivaldybių galimų suteikti garantijų limitas, didinama pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojami garantijų, skolos, balanso rodikliai ir atitinkamų limitų panaudojimas. Ministro teigimu, tokiu būdu savivaldai išties būtų suteikta papildomų paskatų ir iš dalies palengvinamas investicinių projektų įgyvendinimas.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-804) balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 35 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 9 d.
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
