Kova su šešėline ekonomika – viena prioritetinių Vyriausybės veiklos sričių, o šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra didelis: 2019 m. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. jis sudarė 23,9 proc. BVP. Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – kartu su Seimo Audito komitetu penktadienį, lapkričio 8 d., organizavo konferenciją „Kova su šešėliu – ar taikomos priemonės pasieks tikslą?“. Konferencijoje buvo dalijamasi įžvalgomis apie valstybės pasirinktą kovos su šešėliu strategiją, kovos priemonių išlaidas ir naudą, tolimesnius planus šioje srityje.
Konferencijoje atidarymo žodį sakiusi Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad, nors kovos su šešėliu tema yra aktuali ir daugiasluoksnė, o pati problema neturi paprastų sprendinių, viešajame gyvenime susiklosčiusi keistoka tendencija šia problema gerokai manipuliuoti.
„Kartais tai gali būti politinė komunikacija, pateikianti kovą su šešėliu kaip kažkokį stebuklingą išsigelbėjimą nuo visų sudėtingų problemų, kartais tai tiesiog ydingų kovos formų kūrimas, kuris primena veikiau žvirblių šaudymą patrankomis nei adekvačius sprendimo būdus. Kitaip tariant, neretai net vengiama susimąstyti, kad būtent mes patys, reguliuotojai, ir sukuriame paskatų šešėliui tarpti – mokestiniu arbitražu, neadekvačiais reguliavimais, kitais būdais“, – sakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad todėl šios konferencijos proga ir norėta pakviesti politikos formuotojus padiskutuoti, kaip į šią problemą galėtume pažvelgti kitaip.
„Šešėlinė ekonomika, arba mokesčių slėpimas, yra viena opiausių valstybės tamsiųjų pusių, kurios mastas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje: Europos Komisijos duomenimis, kasmet nesurenkame per 1 mlrd. Eur PVM. Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Metas, kai diskutuojame apie būsimą biudžetą, be abejo, didina diskusijų temperatūrą. Kovoje su šešėliu visada egzistuoja rizika ribotus valstybės išteklius naudoti neefektyvioms priemonėms“, – tardamas įžanginį žodį sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Tinkamas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimas galėtų padaryti didelį poveikį valstybei. Konferencijoje pastebėta, kad pasirenkamos įvairios priemonės mažinti šešėlį, dalis jų pareikalauja didelių investicijų, tačiau neretai sukuriamas gana mažas efektas arba jų poveikis nematuojamas ir nėra žinoma, ar planuotas rezultatas yra pasiektas.
Pranešimą „Kovos su šešėliu priemonės – ar prevencija ir kontrolė pateisina lūkesčius“ skaitė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, buvo apžvelgti atlikti valstybiniai auditai „Išmanioji mokesčių administravimo sistema“ ir „Kaip Valstybinė darbo inspekcija užtikrina saugų ir legalų dalyvavimą darbo rinkoje“. Renginyje pranešimus taip pat skaitė Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, „Ernst & Young Balticׅ“ partneris Kęstutis Lisauskas, Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Po pranešimų konferencijos pranešėjai dalyvavo diskusijoje „Šešėlinę ekonomiką mažinančios priemonės – ar sudaromos sąlygos šešėliui trauktis?“.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Sankauskaitė, Valstybės kontrolė
