Finansai

Vyriausybė meta gelbėjimosi ratą neefektyviai dirbantiems antstoliams

Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigoje buvo pateiktos pataisos Civilinio proceso kodeksui ir Antstolių įstatymui, kuriomis buvo siekiama apsaugoti skolininkus. Kritikai teigia, kad Vyriausybės pateikti papildomi siūlymai šiuos tikslus gali iškraipyti.  

D. Grybauskaitės pataisomis buvo siekiama mažinti skolų išieškojimo proceso išlaidas, neleisti antstoliams taikyti perteklinių priemonių, antstolių atlyginimą riboti iki 15 procentų nuo išieškojimo sumos ir kita. Vyriausybė šį vasarį pateikė papildomus pasiūlymus, kuriais vykdomieji dokumentai tam tikroje teritorijoje veikiantiems antstoliams būtų paskirstyti proporcingai.

Manoma, kad šis Vyriausybės pasiūlymas – sąmoningas bandymas eliminuoti konkurenciją ir gelbėti dalį antstolių, kuriems iškilo reali bankroto grėsmė po to, kai LR Teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu buvo ženkliai sumažintos antstolio vykdymo išlaidos. 

Skirtumai tarp efektyviai ir neefektyviai dirbančių antstolių

Šiandien Lietuva pirmauja išieškojimo sistemos informacinių technologijų srityje, iš Lietuvos pavyzdį ima ir kitos Europos šalys. To priežastis  –  prieš 16 metų įvykusi sėkminga antstolių reforma, kuri skatina konkurenciją tarp antstolių, taigi –  ir inovatyvių priemonių taikymą. 

„Lietuvos antstoliai lyderiauja pasaulyje pagal turtinių reikalavimų užtikrinimo kokybę, o pasaulio banko „Doing Business“ 2018 m. reitinge mūsų valstybė užėmė 4 vietą pasaulyje sprendimų vykdymo srityje. Tačiau priėmus tokius Vyriausybės siūlymus, neabejotinai sumažės išieškojimo efektyvumas, išieškojimo greitis, pajamos. Tai lems mažesnį investuotojų susidomėjimą ir investicijas“ – sakė Marius Šlepetis, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 115 antstolių, tačiau jų darbo specifika ir efektyvumas – labai nevienodi. Manoma, kad smulkiausi antstoliai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, atėjusių po antstolių reformos. Iki jos nereikėjo daug stengtis dėl  išieškojimo efektyvumo ir tinkamos komunikacijos su išieškotojais, nes valstybė aprūpindavo ir darbu, ir atlygiu. Šiandien tendencijos kitokios – kasdien būtina prisitaikyti prie vis naujų rinkos pokyčių, investuoti į personalą, jo mokymus, informacinių technologijų sritį.

„Skirtumai tarp efektyviai ir neefektyviai dirbančių antstolių tikrai dideli. Pavyzdžiui, tam, kad byla būtų greičiau išspręsta, efektyvūs antstoliai ieško įvairių būdų tam, kad skolininkui būtų įteikti procesiniai dokumentai, o neefektyvūs laukia, kol skolininkas pats atsiras ir „marinuoja skolą“. Efektyvūs antstoliai kviečiasi skolininkus į savo biurą ir bando sudaryti geranoriškus susitarimus dėl skolų dengimo dalimis, o neefektyvūs vengia susitikimų su skolininkais ir neieško padėties iš išeities. Panašių pavyzdžių – apstu “ – sakė Marius Šlepetis.

Grėsmė kyla tiek efektyviai skolų išieškojimo sistemai, tiek skolininkams

Baiminamasi, kad dėl naujų pasiūlymų antstoliams neliks paskatų investuoti į vykdomos veiklos kokybę, nes gaunamo darbo kiekis ir atlygis niekaip nepriklausys nuo atliekamos darbo kokybės. Be to, Vyriausybės pasiūlymuose neapsvarstyta ir tai, kaip jau šiandien neefektyviai dirbantys ir mažai bylų turintys antstoliai galės suvaldyti dar didesnį vykdomųjų bylų srautą.

„Vyriausybės siūlymas remiasi klaidinga prielaida, kad antstoliais dirbantys asmenys vienodai efektyviai geba dirbti bei atlikti visus įmanomus vykdymo proceso veiksmus. Tačiau taip nėra. Vieni yra labiau atsidavę savo veiklai, kiti – mažiau. Vieni antstoliai turi daugiau teorinių žinių, bet yra prasti vadovai ir nesugeba tinkamai organizuoti kontoros darbo veiklos. Vieni dirba daug, o kiti nuolat atostogauja arba dirba 4 valandas per dieną, kontoros priežiūrą palikdami savo padėjėjams. Vieni skiria dideles pinigų sumas modernių technologijų ir sistemų diegimui, robotizuoja standartinius veiksmus, o kiti antstoliai to net nesistengia daryti, ir orientuojasi tik į savo pelną“ – sakė Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.

Manoma, kad dėl Vyriausybės siūlymų gali nukentėti ir patys skolininkai, nes išieškojimo procesas didele dalimi priklauso nuo antstolių darbo efektyvumo: svarbu, kaip dažnai tikrinama skolininko turtinė padėtis, kaip operatyviai atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, kaip greitai imamasi priemonių realizuoti turtą iš varžytynių, kaip operatyviai komunikuojama su bylos šalimis.

Rinkoje matoma pavyzdžių, kai panašaus tipo skolas vieni antstoliai išieško per pusę metų, o kiti – tik per du metus. Jei, pavyzdžiui, skolininko skola siekia 10 000 eurų, metinės palūkanos sudaro 15 procentų, metų gale susidaro 1500 eurų palūkanų suma. Jei skola vietoj pusės metų išieškoma per du metus, skolininkas papildomai patiria 2250 eurų nuostolį vien dėl kapsinčių palūkanų, o dar prisideda ir neefektyvių antstolių išlaidos.

„Užsitęsus skolos išieškojimo procesui, skolininkas sumoka daugiau, kadangi įprastai vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodoma, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per šešis mėnesius, tai prie būtinųjų vykdymo išlaidų pridedama 50 proc. šiam išieškojimui taikomų būtinųjų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos metus. Tai reiškia, kad antstoliai bus suinteresuoti atlikti tik būtinus ir įstatymo reikalaujamus išieškojimo veiksmus tam, kad skolos išieškojimo laikotarpis prailgėtų, o kartu su juo išaugs ir skolininkų skolų sumos“ – teigė M. Šlepetis.

Nauji siūlymai palies visų verslo sektorių įmones

Ši tvarka, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktoriaus teigimu, palies visų sektorių įmones. Anot jo, proporcingas bylų skirstymas padidins administracinę naštą ir išlaidas, o tai ypač pajus didieji kreditoriai, kurie turi ne vieną tūkstantį vykdomųjų bylų.

„Šiuo metu kreditoriai komunikuoja su keliais pasirinktais antstoliais, iš šių gauna ataskaitas apie jų žinioje esančių vykdomųjų bylų eigą. Įvedus pakeitimus, bus įtrauktas platesnis ratas antstolių, administruoti bendravimą su jais kreditoriams reikės daugiau darbuotojų. Tai neabejotinai turės įtaką prekių ir paslaugų (pvz. telekomunikacijų) kainai, kurią turės sumokėti vartotojai“ – sakė asociacijos direktorius.

Jo teigimu, sumažėjęs išieškojimo efektyvumas lems ir skolų portfelių kainos mažėjimą, kurį pajus didieji skolų portfelius parduodantys kreditoriai – finansinės įstaigos, telekomunikacijų bendrovės. Atitinkamai, vartotojas, norintis gauti šių subjektų produktus ir paslaugas, turės sumokėti didesnę kainą.

Kritikuojančių Vyriausybės pasiūlymą teigimu, prieš priimant sprendimą reikėtų išklausyti daugiau nuomonių bei įvertinti ne tik antstolių uždarbio problemą, tačiau ir kreditorių interesų pusiausvyrą. 

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius teigia, kad jei Vyriausybės siūlymo principas būtų taikomas kitose srityse, Vyriausybė liktų nesuprasta.

„Kaip reaguotumėm, jeigu analogiška sistema būtų taikoma, pavyzdžiui, advokatams? Juk irgi galima būtų daryti prielaidą, kad civilinis procesas – visiems vienodas, o advokato asmuo neturi įtakos, todėl sistema galėtų automatiškai parinkti advokatą?  Turbūt visiems būtų aišku, kad būtų eliminuojamas advokatų kontorų darbo efektyvumas, visa sistema taptų nekonkurencinga bei neefektyvi, be to, liktume nesuprasti ir visame pasaulyje“ – palygino Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.

Toliau Vyriausybės pasiūlymai Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimams bus svarstomi LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Pranešimą paskelbė: Eglė Markevičiūtė, UAB GLIK AGENCY

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)